Lenkijos prezidentas civilių žudynes Bučoje lygina su J.Stalino laikų žiaurumais

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas išreiškė įsitikinimą, kad didelio kiekio slaptų JAV dokumentų nutekinimas didžiausią naudą atnešė Rusijai.

Interviu televizijai „ABC News“ jis sakė, kad Rusija „vienintelė naudos gavėja“.

„Galutinį atsakymą gausime tik tada, kai bus baigtas tyrimas... Mes palaikome ryšį su atitinkamomis JAV tarnybomis – tiesiogine to žodžio prasme, nuo pirmos valandos pradėjome kalbėtis“, – sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

Jis įsitikinęs, kad „nėra jokios rizikos“, jog ši istorija pakenks Ukrainos ir JAV santykiams. Žvalgybos vadovas taip pat nesitiki, kad duomenų nutekėjimas turės didelės įtakos karui, ir sakė, kad informacinis karas nėra naujiena.

„Jei yra problema, ji bus išspręsta. Jei problemos nėra, dar geriau. Tai nepaveiks realių puolamosios operacijos rezultatų“, – sakė jis.

Pasak K.Budanovo, kontrpuolimo rezultatus netrukus „pamatys ir pajus visi“. Jis pridūrė, kad šios puolamosios operacijos sėkmė labai svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir Vakarų partneriams, nes „be pergalių anksčiau ar vėliau kils klausimas, ar verta toliau remti Ukrainą“.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu. 

Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų saugumiečiai, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų. 

„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, padėjęs vainiką aukoms atminti. 

„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai. 

Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.

„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A.Duda.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos šalys narės, visapusiškai remia Kyjivą nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. 

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui. Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Kyjivas gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.

Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.

„Ši konferencija turi didelę svarbą, nes net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks. Ir nesvarbu, ar mes esame Juodosios ar Baltijos jūros regionuose. Naudodama karines, politines ir ekonomines priemones Rusija toliau siekia daryti įtaką savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje“, – pranešime cituojamas ministras A.Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Todėl turime užtikrinti vieningos ir nuolatinės paramos Ukrainai tęstinumą tiek per politines, tiek per praktines kryptis, kaip Europos solidarumo, kurio Putinui nepavyks suardyti, ženklą”, – teigė ministras.

Renginio Bukarešte metu taip pat apžvelgta dabartinė saugumo padėtis Juodosios ir Azovo jūrų regionuose.

„Bukarešte aptartos pagrindinės Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės Juodosios jūros regionui ir pasauliui. Net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks“, – ketvirtadienį feisbuke teigė ministras.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Juodojoje jūroje fiksuojami įvairūs incidentai. Kovo mėnesį virš jūros Rusijos naikintuvas susidūrė su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu. Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą bei kaltino vieni kitus.

Vasarį Rusija iš Juodosios jūros paleido „neatpažintus objektus“ dėl to Ukrainos vakarinėje, centrinėje ir pietinėje dalyse buvo paskelbtas oro pavojus.

Pranešime teigiama, jog renginio metu ministras taip pat pabrėžė Baltijos ir Juodosios jūros šalių karinio bendradarbiavimo svarbą Rusijos grėsmės akivaizdoje.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ministras Dmytro Kuleba susitikime pažymėjo, jog liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra „galimybė ištaisyti praeities klaidas ir žengti ryžtingus žingsnius kelyje į Ukrainos narystę Aljanse“. Jis ragino parodyti, kad „durys ne tik atviros, bet yra ir aiškus supratimas, kada ir kaip pro jas įžengs Ukraina“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ministras, padėkojęs Ukrainos partneriams, remiantiems šalį, taip pat paragino sukurti „visapusišką saugumo sistemą“, skirtą visoms regiono šalims, kurioms grasina Rusija.

„Jis tvirtino, kad Juodoji jūra turėtų tapti tuo, kuo tapo Baltijos jūra: NATO jūra“, – teigiama Ukrainos ministerijos „Facebook“ paskyroje.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šioje platformoje dalyvauja 46 šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai, NATO ir Europos sąjungos ekspertai, nevyriausybinės ir regioninės organizacijos. 

Konferencijos paraštėse A.Anušauskas trečiadienį susitiko su Rumunijos gynybos ministru Angeliu Tilveru. Pasak ministerijos, susitikimo metu buvo aptartas šalių dvišalis bendradarbiavimas, parama Ukrainai, pasiruošimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Ministrai taip pat pasidalino saugumo situacijos vertinimu Baltijos ir Juodosios jūros regionuose. A.Anušauskas padėkojo už šiuo metu Rumunijos vykdomą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.

„Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą. Ir kaip NATO rytinio flango šalys turime panašius prioritetus – stiprinti priešakinę gynybą“, – reziumuodamas susitikimą trečiadienį feisbuke teigė A.Anušauskas.

Ketvirtadienį Vokietijos vyriausybė pritarė Lenkijos prašymui eksportuoti į Ukrainą naikintuvus MiG-29, kurie jai buvo perduoti anksčiau iš Vokietijos Demokratinės Respublikos atsargų, pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

Kovo mėnesį Lenkija paskelbė, kad tieks Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kad padėtų šaliai kovoti su Rusijos agresija.

Tačiau, laikantis susitarimo, iš pradžių nebuvo pristatytas nė vienas lėktuvas iš buvusios VDR atsargų.

2002 m. Vokietija pardavė Lenkijai 23 naikintuvus MiG-29, kuriuos Bundesveras perėmė iš VDR nacionalinės liaudies armijos.

Kovo pabaigoje Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas saugumo klausimais Jacekas Siwera sakė, kad Lenkijos karinės oro pajėgos vis dar turi apie tuziną šių orlaivių. Paprastai karinės įrangos perdavimo iš Vokietijos sutartyse numatyta, kad Vokietijos vyriausybė turi sutikti su galimu vėlesniu perdavimu.

Lenkija jau perdavė Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad europiečiai, siekdami glaudesnių ryšių su Kinija, galimai daro istorinę klaidą, veikiausiai turėdamas galvoje neseniai Pekine viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, ir perspėjo dėl pasekmių Ukrainai.

„Trumparegiškai jie žvelgia į Kiniją, kad galėtų ten parduoti daugiau ES produktų didžiulėmis geopolitinėmis sąnaudomis, dėl to tapsime labiau, o ne mažiau priklausomi nuo Kinijos“, – sakė Vašingtone viešintis ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

„Šiandien ir rytoj negalėsite apsaugoti Ukrainos sakydami, kad Taivanas – ne jūsų reikalas“, – teigė jis JAV analitiniame centre „Atlantic Council“ perfrazuodamas E.Macroną. 

„Neduok Dieve, jei Ukraina kris, jei Ukraina bus užkariauta, kitą dieną Kinija gali užpulti Taivaną“, – nurodė M.Morawieckis. 

Jis taip pat pašiepė E.Macrono ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pareiškimus dėl didesnio daugiapoliškumo.

„Europos autonomija skamba įmantriai, ar ne? Bet tai reiškia, kad Europos svorio centras bus perkeltas į Kiniją ir nutrūks ryšiai su JAV“, – sakė jis.

„Nelabai suprantu strateginės autonomijos sąvokos, jei tai de facto reikštų šaudymą į savo pačių kelius“, – sakė M.Morawieckis. 

„Kai kurios Europos šalys bando padaryti tą pačią klaidą, kuri buvo padaryta su Rusija, – šią didžiulę priklausomybės problemą“, – sakė jis.

Kremlius neigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats asmeniškai davė įsakymą suimti „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistą Evaną Gershkovichą, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu. 

Manoma, kad kovo pabaigoje Rusijos saugumo agentų sulaikytas 31 metų JAV pilietis E.Gershkovichas yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, o tai laikoma precedento neturinčio spaudos laisvės suvaržymo eskalavimu.

Trečiadienį naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šia situacija susipažinusiais šaltiniais, nurodė, kad V. Putinas pats asmeniškai pritarė WSJ žurnalisto suėmimui. Kremlius šias kalbas neigia. 

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Ne, tai ne prezidento pareiga, tai daro saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Jos atlieka savo darbą“, – nurodė jis. 

Jis buvo sulaikytas Jekaterinburge, mieste maždaug už 1 800 km į rytus nuo Maskvos, tačiau buvo perkeltas į Rusijos sostinę ir bus suimtas bent iki gegužės 29 dienos, kol vyksta teismo procesas.

Konsulinė pagalba jam dar nebuvo suteikta, o Maskva pareiškė, kad šis klausimas vis dar nagrinėjamas.

JAV valstybės departamentas informavo, kad nuo tada, kai sužinojo apie jo suėmimą, siekia gauti konsulinę prieigą prie E.Gershkovicho. 

Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas šį WSJ žurnalisto suėmimą Rusijoje pavadino absoliučiai neteisėtu ir pareiškė jo šeimai, kad stengiasi užtikrinti jo išlaisvinimą. 

Rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį dar kartą pakartojo Rusijos poziciją, kad sprendimą dėl bet kokių mainų galima priimti tik teismui priėmus nuosprendį. 

Už kaltinimus šnipinėjimu E.Gershkovichui gresia maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Klausimas dėl kieno nors mainų gali būti svarstomas tik po to, kai teismas paskelbs nuosprendį dėl bet kokio kaltinimo“, – žurnalistams sakė S.Riabkovas.

„Kalbant apie mainus, tam turime specialų skyrių, saugumo tarnybos tuo užsiima ir toliau spręs šį klausimą“, – nurodė jis. 

E.Gershkovichas šešerius metus rengė reportažus Rusijoje. 

Jis ir toliau dirbo iš šios šalies, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nors daugelis Vakarų žurnalistų paliko Rusiją.

Ukrainos ginkluotųjų jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas užsiminė, jog yra grėsmė, kad Rusijos pajėgos nuspręs smogti Ukrainai per Velykas.

„Ukrainos kariai padarys viską, kad priešas nesutrukdytų mums švęsti Velykų, – sakė karininkas. – Raketų atakos gali įvykti bet kurią dieną. Turime būti tam pasirengę“.

Jo teigimu, oro gynybos sistema yra ruošiama, imamasi priemonių jai manevruoti ir perkelti į tam tikras teritorijas.

„Ir, atitinkamai, ką galime prognozuoti, tai, kad priešas neatsisakė savo klastingų planų, bet, svarbiausia, mes esame pasirengę atremti jo veiksmus ir sumažinti smūgius“, – teigė S.Najevas.

Anksčiau Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžis perspėjo, kad Rusijos pajėgos gali smogti Ukrainai per Velykas, todėl patarė ukrainiečiams nesirinkti į minias.

Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją, sako baltarusių teisių gynėjai.

Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją.

„Vaikai sudaro iki 30 proc. perkeltų asmenų į Baltarusiją iš Ukrainos (daugiau nei 25 000). Vaikai aktyviai perkeliami iš vieno regiono į kitą tiek pačioje Rusijoje, tiek okupuotose teritorijose“, – sakė O.Karač.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Dalis vaikų į Baltarusiją atvyko su šeimomis, bėgdami nuo karo, tačiau į Baltarusiją iš Rusijos vežami našlaičiai, okupuotose teritorijose įvaikinti nepilnamečiai, kariniuose veiksmuose dalyvaujančiųjų vaikai.

„Jie buvo priverstinai perkelti per Rusiją arba okupantų valdžia juos paprasčiausiai pastato į tokią padėtį, kad jie neturėtų kito pasirinkimo kaip tik vykti į Baltarusiją“, – teigė O.Karač.

Iš Rusijos perkelti našlaičiai taip pat apgyvendinami su savanoriškai iš okupuotų teritorijų atvykusiomis ukrainiečių šeimomis. Dėl šios priežasties sunku tirti ir rinkti informaciją.

Aktyvistė pasakojo, kad 2023 metų balandžio 4 dieną 350 ukrainiečių vaikų iš okupuotų teritorijų atvyko į Baltarusiją traukiniu. Kai kurie vaikai buvo našlaičiai iš vaikų globos namų Antracyto mieste. Kiti vaikai buvo iš Mariupolio ir Horlivkos, kurie turėjo tėvus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ vadovavo išpuoliams prieš Ukrainos miestus Soledarą ir Bachmutą 2023 m. sausį bei aktyviai dalyvauja Rusijos agresyviame kare prieš Ukrainą.

Paskelbtame dokumente teigiama, kad „Wagner“ yra atsakinga už materialinę paramą veiksmams, kurie kenkia ir kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukta grupuotės savininkui ir vadui Jevgenijui Prigožinui priklausanti bendrovė „RIA FAN“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ būstinė

„RIA FAN“ yra Rusijos žiniasklaidos organizacijos „Patriot media group“ dalis, kurios valdybai vadovauja J.Prigožinas. „RIA FAN“ užsiima provyriausybine propaganda ir dezinformacija apie Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą.

Trečiadienį JAV paskelbė papildomų sankcijų Rusijai, į kurias įtraukė „Jaunąją armiją“ ir Rusijos vicepremjerą Maratą Chusnuliną.

Kanada taip pat įvedė sankcijas Rusijos bendrovėms ir asmenims, susijusiems su „Wagner“. Sankcijos taip pat pritaikytos Tatarstano vadovui.