„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Propaganda neišradinga: gąsdina jau paneigtu lenkų „planu“ prisijungti dalį Ukrainos

Rusijos propaganda – lyg užsikirtęs gramofonas: vis kartojamos tos pačios jau ne sykį paneigtos tezės. Tiesa, istorijos – pavyzdžiui, kad Lenkija ruošiasi prisijungti dalį Ukrainos, – pasakojamos savai auditorijai, o paneigiamos Vakaruose. Greičiausiai todėl jos vis dar atlieka savo funkciją: šiuo atveju – kurti įspūdį, esą didžiulį solidarumą kaimynams pademonstravę lenkai turi slaptų kėslų, ir kalti pleištą tarp dviejų tautų.
Lenkijos kariai pasienyje
Lenkijos kariai pasienyje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Priminė XX a. vidurio įvykius

„Varšuva forsuoja pasiruošimą aneksuoti žemes Ukrainos vakaruose“, – tokią žinią trečiadienį pranešė „RIA Novosti“.

Apie tai interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai pareiškė užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas.

Ekrano nuotr. iš ria.ru/Žinutė apie tariamai Lenkijos planuojamą dalies Ukrainos teritorijos aneksiją tituliniame puslapyje buvo iliustruota grėsmingu vaizdu
Ekrano nuotr. iš ria.ru/Žinutė apie tariamai Lenkijos planuojamą dalies Ukrainos teritorijos aneksiją tituliniame puslapyje buvo iliustruota grėsmingu vaizdu

„Gaunama informacija rodo, kad Varšuva sparčiau ruošiasi Vakarų Ukrainos žemių – Lvivo, Ivano-Frankivsko ir didžiosios dalies Ukrainos Ternopilio sričių – aneksijai“, – aiškino jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tariamai nurodė atsakingoms tarnyboms „operatyviai parengti oficialų pretenzijų į Vakarų Ukrainą pagrindimą“.

S.Naryškino žodžiais, atspirties tašku menamiems archyvų tyrimams, turintiems pagrįsti lenkų teises į šį regioną, tapo 1943 m. Voluinės žudynės.

Taip vadinamas masinis etninių lenkų ir kitų civilių naikinimas Ukrainos vakaruose, kuris apogėjų pasiekė 1943 m. liepą.

Teritorijoje, kurią iki 1939 m. valdė Lenkija, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui – tai nacių Vokietija, tai SSRS, buvo nužudyta iki 100 tūkst. žmonių. Lenkijos atsakomieji veiksmai pareikalavo ir tūkstančių civilių ukrainiečių aukų.

Varšuva, kaip rašoma „RIA Novosti“ tekste, planuoja referendumus minėtose teritorijose, kad „užtikrintų planuojamų perėmimų teisėtumą“. Pseuforeferendumus šią vasarą aneksuodama okupuotas Ukrainos teritorijas rengė Maskva.

Pašnekovas spėjo, kad ketinama veikti aktyviai ir atkakliai baiminantis, kad kitos NATO valstybės žiemą bandys derėtis su Maskva.

Dar daugiau – S.Naryškino žodžiais, lenkai įsitikinę, kad nusipelnė „dosnios kompensacijos“ už karinę pagalbą Kyjivui, prieglobstį pabėgėliams, taip pat – už neseną dviejų pasienio gyventojų žūtį, kurią, patarus JAV ir Europos šalims, valdžia turėjo „nuryti“.

Internete – jokios informacijos

Informacija apie tariamus Lenkijos planus prisijungti dalį Ukrainos paremta vien S.Naryškino samprotavimais.

Ekrano nuotr. iš ria.ru/Rusijos žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas jau ne pirmą kartą pasakoja apie tariamus Lenkijos planus prisijungti dalį Ukrainos teritorijos
Ekrano nuotr. iš ria.ru/Rusijos žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas jau ne pirmą kartą pasakoja apie tariamus Lenkijos planus prisijungti dalį Ukrainos teritorijos

Nors žvalgybos vadas užsiminė apie prezidento nurodymą tam ruoštis, nei jis, nei „RIA Novosti“ žurnalistai nepateikė jokios tai patvirtinančios informacijos. Tekste nėra dokumentų, projektų kopijų ar bent citatų iš jų, Lenkijos pareigūnų, ekspertų paaiškinimų ar komentarų.

Atlikus paiešką pagal raktinius žodžius, paminėtus agentūros tekste („Andrzejus Duda, Vakarų Ukraina, Voluinė, 1943 m.“, išverstus į lenkų kalbą), neišmetamas joks atitinkamas projektas, jau galiojantis dokumentas ar bent straipsnis šia tema.

Tokia pat nerezultatyvi paieška ir pridėjus „referendumas“.

Informacijos apie A.Dudą ir Voluinės tragediją yra nemažai, bet visai kitame kontekste. Pavyzdžiui, 2018 m. liepą oficialiame Lenkijos prezidento tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas, kad jis dalyvavo žudynių 75-ųjų metinių minėjime.

Ekrano nuotr. iš prezydent. pl/Internete galima rasti informacijos apie Andrzejaus Dudos dalyvavimą Voluinės tragedijos metinių minėjime, ne apie įsakymus ruoštis vykdyti istorinį teisingumą
Ekrano nuotr. iš prezydent. pl/Internete galima rasti informacijos apie Andrzejaus Dudos dalyvavimą Voluinės tragedijos metinių minėjime, ne apie įsakymus ruoštis vykdyti istorinį teisingumą

Paieškos sistema išmeta ir rašinį, kuriame cituojamas Vokietijos leidinio „Die Welt“ straipsnis, kad karas suartino Ukrainą ir Lenkiją. Jame irgi buvo priminti įvykiai Voluinėje, tačiau nekalbama apie Varšuvos planus aneksuoti dalį kaimynų teritorijos.

Kiti minėjo tik Lvivą

Šis naratyvas nėra naujas – propaganda jį viena ar kita forma kartoja nuo pirmųjų karo mėnesių.

Pavyzdžiui, neseniai prorusiškuose tinklalapiuose pasirodė panaši žinia – esą planuojama prisijungti dalį Ukrainos, bet minėta tik Lvivo sritis. Ukraina tariamai ruošia įstatymą „dėl Lenkijos ir Lvivo srities asociacijos“.

Pranešime net pacituotas Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis: „Lenkija ateis į Ukrainos žemę ne kaip okupantė, o kaip brolis ir sąjungininkė.

Tai bus abipusiai naudingas bendradarbiavimas, kuris suteiks Ukrainai stiprų ekonominį postūmį ir parodys visam pasauliui, jog nesvarbu, kam formaliai priklauso žemė, svarbiausia – joje gyvenančių žmonių gerovė ir klestėjimas.“

Taip pat skaitykite: Toliau kala pleištą tarp lenkų ir ukrainiečių: Lvivas neketina jungtis prie Lenkijos

Bet nei prezidentas ką nors panašaus sakė, nei yra toks projektas. Galioja tik įstatymas, kuriuo Ukrainoje esantiems Lenkijos piliečiams suteikiamos tam tikros teisinės ir socialinės garantijos, taip atsižvelgiant į jų solidarumą karo metu. Lenkijoje buvo priimtas panašus teisės aktas dėl ukrainiečių.

„Puola“ jau nuo pavasario

Ši melagiena priminė kitą apie tariamus Lenkijos ketinimus įvesti karius į Ukrainos teritoriją ir įsitvirtinti jos vakarinėje dalyje, taip siekiant atkurti istorinį teisingumą.

Bet tai buvo melas, paremtas Rusijos propagandos pareiškimais ir BBC priskirtu reportažu, kurio ši britų televizija nerengė ir netransliavo.

Šioje istorijoje figūravo tas pats S.Naryškinas. Balandžio pabaigoje jis viešai pranešė apie turimus duomenis, esą Lenkija ruošiasi perimti dalies Ukrainos teritorijos kontrolę.

Taip pat skaitykite: Lenkijos kariai nesiruošia į Ukrainą: tai yra Rusijos propagandos sukurtas melas

Planus įtvirtinti griežtą karinę ir politinę Lenkijos „istorinės nuosavybės“ Ukrainoje kontrolę Varšuva tariamai rengė kartu su Vašingtonu.

Lenkija iškart paneigė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pranešimo spaudai turinį kaip dezinformaciją. „Melas apie tariamus Lenkijos planus pulti Vakarų Ukrainą kartojamas jau kelerius metus, – pažymėjo Lenkijos specialiųjų tarnybų ministro-koordinatoriaus atstovas spaudai Stanislavas Zarinas. – Rusijos propagandos tikslas – kurstyti nepasitikėjimą tarp Ukrainos ir Lenkijos bei pakenkti dvišaliam bendradarbiavimui.“

Taip pat skaitykite: Propagandos taikinys – ukrainiečių ir lenkų santykiai: gąsdina, kad vieni puls kitus

Propagandos išvedžiojimus absurdiškais pavadino ir JAV Valstybės departamentas: „Tai – akivaizdi Kremliaus gudrybė, kuria siekiama melu pateisinti tolesnius tyčinius, neišprovokuotus ir nepagrįstus išpuolius prieš Ukrainą.“

Lenkijos planus tariamai įžengti į Ukrainą esą patvirtino ir BBC reportažas, kurį iki šiol galima rasti socialiniuose tinkluose. Tačiau Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas tokio reportažo niekada nerodė, tai agentūrai „Reuters“ patvirtino jo atstovai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų