Susirūpino net amerikiečiai
Balandžio pradžioje net vakariečiai ėmė dalintis keliolikos sekundžių trukmės vaizdo įrašu, kuriame matyti degantis pastatas. Nors jau gerokai apdegęs, iš vis dar matomos formos galima suprasti, kad tai – maldos namai. Tai patvirtino ir įrašą lydintys paaiškinimai.
Vienas „Twitter“ vartotojas amerikietis rašė: „Radikalūs Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios priešininkai sugriovė maldos namus Novopoltavkos kaime Mykolajivo srityje. Vietos gyventojai su siaubu stebėjo, kaip liepsnos supa pastatą.“
„Facebook“ vartotojas italas retoriškai klausė: „Ar pateisiname ir tai? Novopoltavkos kaime (Mykolajivo sritis) radikalūs Ukrainos Bažnyčios šalininkai sudegino Maskvos patriarchato bažnyčią.“
Vokiškai kalbantis šio socialinio tinklo vartotojas svarstė taip: „Ukrainos kaime Novopoltavkoje (Mykolajivo sritis, Pietų Ukraina) sudegė Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios maldos namai. Ukrainos bažnyčią skaldantys ekstremistai pakilo į kitą bažnyčios persekiojimo lygį.“
Panašiai aiškino ir vokiškai kalbantys internautai: „Tiktok“, „Telegram“, „Twitter“ vartotojai. „Dabar Ukrainoje lojalieji valdžiai jau pradeda deginti bažnyčias, čia Novopoltavkoje“, – piktinosi pastarasis.
Įrašą, pasirodžiusį likus gerai savaitei iki stačiatikių Velykų, kurios šiemet švęstos balandžio 16-ąją, šiose paskyrose peržiūrėti keliasdešimt tūkstančių kartų.
Įdomi detalė – vieni komentatoriai srities, kurioje yra Novopoltavkos kaimas, pavadinimą rašė pagal ukrainietišką tarimą (Mykolajivo), kiti – pagal rusišką (Nikolajevo). Tad galima spėti, jog kai kurie informacijos apie įvykį rado rusiškoje žiniasklaidoje ar socialinių tinklų paskyrose.
Vadino net antikristais
„Google“ paieškojus informacijos rusų kalba pagal kaimo pavadinimą ir žodį „sudegino“, išties išmetama nemažai įrašų įvairiuose tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose su panašia žinia: kažkas tariamai padegė cerkvę.
„Ukrainoje sudegė dar viena stačiatikių bažnyčia – sugriauta cerkvė Mykolajivo srityje“, – skelbė vienas propagandinis tinklalapis. Trumpame pranešime teigiama, kad „filmuotoje medžiagoje matyti, kaip žmonės su siaubu stebi degančią bažnyčią, kurią padegė saugumo pajėgos arba kitaip mąstantieji“.
Kone identiškos, tik kiek trumpesnės, žinutės pasirodė ir šiame puslapyje, šiose rusiškų socialinių tinklų „Vkontakte“ ir „Odnoklassniki“ paskyrose.
Beveik toks pats – ir šio straipsnelio pavadinimas bei dalis teksto. Tik jame dar priminta apie Ukrainoje sustiprėjusią religinę įtampą ir nurodytas informacijos šaltinis – žinomas propagandinis kanalas „Readovka“.
Kaip tik jame parašyta per visur nukeliavusi antraštė „Ukrainoje sudegė dar viena stačiatikių bažnyčia – sugriauta cerkvė Mykolajivo srityje“.
Tas pats kanalas paminėtas ir tinklalapiuose „Technowar“ bei „Dzen“. Pastarojo žinutės antraštė buvo „stipresnė“ nei kitų: „Ukrainos antikristai: atskalūnai sudegino Maskvos patriarchato cerkvę Ukrainos Mykolajivo srityje?“
Nors pavadinimas užbaigtas klaustuku ir remiamasi nepatvirtinta informacija, tekste teigiama, esą naktį iš balandžio 5-osios į 6-ąją nežinomi asmenys padegė ortodoksų maldos namus Novopoltavkoje.
Vaizdo įrašu dalijosi ne vienas rusakalbis socialinių tinklų vartotojas (čia, čia, čia).
Baltarusiai komentavo dar aštriau. „Dar vienas Zelenskio režimo banditų ir padugnių žiaurumo pavyzdys“, – rašoma Televizijos naujienų agentūros kanale „Telegram“, reaguojant į palinkėjimą kitame kanale „Dekite pragare…“
Tą patį degančio pastato vaizdo įrašą galima rasti ir platformose „YouTube“ bei „RuTube“.
Sudegė ir stebuklinga ikona
Platinamas vaizdo įrašas yra tikras, tačiau jis nebuvo įrašytas šių metų balandį Novopoltavkoje ar apskritai Ukrainoje.
„Google“ neišmeta jokių nuorodų į patikimos žiniasklaidos pranešimus apie gaisrą Novopoltavkos maldos namuose. Nėra kitų nelaimės vaizdo įrašų, nuotraukų ar straipsnių apie tai, kas nutiko, gaisro liudininkų pasakojimų jei ne žiniasklaidoje, tai bent socialiniuose tinkluose ar forumuose.
Šio Ukrainos pietuose, už maždaug 80 km į šiaurę nuo Mykolajivo esančio kaimo, cerkvė gerokai skiriasi nuo tos, kuri dega vaizdo įraše.
Po „YouTube“ paskelbtu tariamo gaisro įrašu viena komentatorė nurodė, kad jis vyko Astrachanės srityje, Iljinkos kaime, kuris yra Rusijoje ir už daugiau nei tūkstančio kilometrų.
„Google“ paieškos laukelyje įvedus „Iljinka gaisras maldos namai / cerkvė“ rusiškai, išmetamas ne vienas straipsnis apie 2013 m. sausio 22 d. kilusį gaisrą.
„Astrachanės srityje sudegė sena bažnyčia ir stebuklinga ikona“, – skelbė portalo „Komsomolskaja pravda“ straipsnio antraštė.
XIX a. pastatytoje cerkvėje buvo saugoma daug šventų relikvijų, įskaitant stebuklingą „verkiančią“ ikoną „Visų gedinčiųjų džiaugsmas“, kurioje buvo pavaizduotas Dievo Motinos atvaizdas. Jai nusilenkti atvykdavo tikintieji iš visos Rusijos.
Apie gaisrą buvo pranešta vakare. Nedelsiant atvyko keletas ugniagesių komandų, gyventojai taip pat atlėkė gelbėti ikonų. Kai kurias pavyko išnešti, tačiau pagrindinė buvo sunaikinta.
Nors gaisras buvo užgesintas per 40 minučių, cerkvė sudegė iki pamatų. Pareigūnai iškart negalėjo pasakyti nelaimės priežasties. Svarstyta, kad galėjo užsidegti laidai arba nukristi žvakė. Po kelių savaičių buvo paskelbta, kad statinys užsidegė nuo naujametės girliandos.
Medinė cerkvė buvo pašventinta 1910 m. Ji atlaikė ateistinį sovietmetį, parapijiečiai esą nė karto neleido jos išniekinti. Kone prieš pat gaisrą, ruošiantis 100 metų jubiliejui, ji buvo restauruota. 2016-aisiais maldos namai buvo atstatyti.
„YouTube“ galima rasti ne vieną Rusijos televizijos stočių reportažą (čia, čia), vaizdais dalinosi ir paprasti žmonės (viena moteris paviešino daugiau nei 10 įrašų, kuriuose matyti ne tik gaisras, bet ir cerkvė kitą dieną.
Išvada: vaizdo įraše, kuris aktyviai platinamas internete, užfiksuotas gaisras tikrai buvo. Tačiau cerkvė degė ne Novopoltavkos kaime Ukrainoje, o Rusijos Astrachanės srityje, Iljinkos kaime. Nelaimė įvyko ne pastaruoju metu, o 2013-aisiais, ir ją sukėlė ne atskalūnai nuo Maskvos patriarchato, o elektros gedimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
