„V.Putinas pabrėžė, kad atsakydami į NATO vadovaujamų raketų smūgius Rusijai, sunaikinsime svarbius taikinius, įskaitant „sprendimų priėmimo centrus Kyjive“. Taigi – „taip pat ir ne Kyjive“. Ankstesnis punktas: viskas įmanoma“, – sakė D.Kiseliovas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Propagandininkas V.Putino žodžius įvertino kaip jo „pagrindinį įspėjimą nuo 2022 m. vasario“. „Nuo to laiko Rusijos prezidentas nėra kalbėjęs griežčiau. Ir, žinoma, tai yra atsakas į panišką Vakarų technikos eskalavimą mūšyje su Rusija Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo D.Kiseliovas.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po Kazachstane vykusio Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimo, V.Putinas tvirtino, kad balistinė raketa „Orešnik“ gali smogti „karinės pramonės objektams arba sprendimų priėmimo centrams, įskaitant Kyjivą“, atsakydamas į „bandymus smogti mūsų gyvybiškai svarbiems objektams, įskaitant Sankt Peterburgą ir Maskvą“.
Taip pat „Vesti Nedeli“ numeryje parodytas filmo „Didžiosios Suomijos vaiduoklis. Nusikaltimas be bausmės“. Jį anonsuodamas D.Kiseliovas sakė, kad Suomijos nepriklausomybę neva „suteikė pats Leninas“, tačiau „maža šalis, mūsų kaimynė, dėl to keistai susitarė – tapo ištikimiausia Hitlerio bendrininke, svajojančia apie „didžiąją Suomiją“ su sienomis nuo Suomijos įlankos iki Baltosios jūros“, – kalbėjo propagandininkas.
Tokio filmo apie Suomiją išleidimas gali reikšti, kad viešoji nuomonė ruošiama Maskvos ir Helsinkio konflikto paaštrėjimui, pastebi „Agentstvo“.
2023 m. balandį Suomija įstojo į NATO, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Suomijos įstojimą į NATO pavadino „kėsinimusi į Rusijos saugumą“.