– Vyrauja dvejopas kritikų požiūris į Pasaulio futbolo čempionatą: vieni smerkia jo neboikotuojančius Vakarų lyderius, kiti tikina, kad reikėtų čempionatu pasinaudoti, pavyzdžiui, daryti spaudimą paleisti politinius kalinius. Kaip būtų teisinga į jį reaguoti?
– Gyvename labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, o mūsų politikai turi savus rinkėjus, todėl jų požiūriai skirtingi. Vertindami iš komunikacijos mokslų perspektyvos, žinome, kad sportas yra naudojamas kaip ideologijos, viešosios diplomatijos įrankis.
Sportas yra labai glaudžiai susijęs su pramogomis, o pramogos yra kur kas paveikesnės nei rimtas turinys, pavyzdžiui, naujienos.
Sportas psichologiškai – labai malonus, o futbolas itin populiarus visame pasaulyje. Visa šiuo metu Rusijoje sukurta atmosfera yra puiki pakazūcha: tai reiškia, kad nežinai, kas yra viduje, tačiau išorė – tobula.
– Ar Vakarų žiniasklaidoje pakankamai diskutuojama apie moralinį Rusijos tinkamumą rengti Pasaulio futbolo čempionatą?
– Tikrai ne. Pastarąsias porą dienų daug laiko praleidau automobilyje, klausiau BBC. Dauguma istorijų apie čempionatą yra labai teigiamos, pavyzdžiui, atliekamos žmonių apklausos.
Žmogus atvyksta į Rusiją, galbūt pirmą kartą. Galbūt anksčiau jis manė, kad tai – besivystanti šalis, o atvykęs pamato labai gražų fasadą. Tuomet įvyksta kognityvinis disonansas. O dar laimi jo komanda, jį apima teigiamų emocijų pliūpsnis. Kai korespondentas jo paklausia apie Rusiją, jam niekas kitas nerūpi.
Žinoma, matėme pastangas atkreipti žurnalistų ir čempionato dalyvių dėmesį į (įkalinto ukrainiečių režisieriaus – red.) Sencovo atvejį, tačiau nematau didelės informacinės kampanijos.
Tuo tarpu mano asmeninį naujienų srautą pasiekia labai teigiamas Rusijos paveikslas. Jo kur kas daugiau nei specifinio turinio apie tai, kas vyksta žmogaus teisių srityje, ką Kremlius daro čia (Baltijos šalyse – red.).
Todėl Kremliui šis čempionatas – labai sėkmingas.
Propagandai pasitelkiami ir ekstrasensai
– Kaip vertinate Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operaciją, kurios metu buvo inscenizuota Arkadijaus Babčenkos žmogžudystė?
– Nesu saugumo tarnybų operacijų specialistė. Vis dėlto manau, kad strateginė SBU komunikacija nebuvo sėkminga. Tačiau ši operacija greičiausiai reiškia, kad jie tiesiog neturėjo kitų pasirinkimo variantų. Babčenka – gyvas, o tai – labai svarbu.
Tai – labai gera pamoka žurnalistams, sukūrusiems mitą, kad Babčenka mirė. Vis dėlto tai nėra melagingos naujienos – jie gavo įrodymų iš tų tarnybų, kuriomis reikia pasitikėti.
Man labai patinka mokslininkas Antonio Reyesas, analizavęs, kaip suteikti savo teiginiams legitimumo. Jis išskyrė penkis pagrindinius įrankius. Vienas jų – hipotetinės ateities naudojimas.
Žurnalistams faktų tikrinimas – itin svarbus, o prognozių negalima patikrinti. Tos prognozės – labai paveikios: mes, žmonės, esame sutverti taip, kad norime būti pasiruošę ateičiai.
Norėčiau išskirti astrologiją ir ateities spėjimus. Žinau, kad ir Lietuvoje rodomos tokios laidos kaip „Ekstrasensų mūšis“. Ateities spėlionės daugybėje istorijų pasitelkiamos tam, kad būtų įdiegtas požiūris, esą įmanoma nusakyti ateitį. Kad žiūrėtum į ateitį ir suprastum, jog yra dalykų, kurių negalima pakeisti.
Rusijos valstybiniai kanalai taip pat rodo tokias prognozes, pavyzdžiui, sako, kad šalyje viskas puikiai klostosi, nes jos zodiako ženklas yra žuvys.
Ir pas jus rodomi serialai apie ateities spėjimą, pavyzdžiui, „Vangelija“ – apie žiniuonę Vangą iš Bulgarijos. Tai nėra neįprasta, kadangi Kremliaus kurtas turinys yra labai pigus. Ir tas turinys daro didesnį poveikį nei naujienos.
Vis dar prisimename sovietinę naujienų pateikimo sistemą, tačiau labai aplaidžiai žvelgiame į pramogų sritį – nesuprantame, kad kyla pavojus.
– Ką daryti su tuo Kremliaus turiniu? Drausti?
– Jūs pakankamai sėkmingai su tuo tvarkotės – ugdote kognityvinį atsparumą. Taip pat reikia ugdyti žiniasklaidos raštingumą, tačiau ne tradicinį, o atsižvelgti į labai specifinį emocinių įrankių rinkinį.
Estai nieko nedraudžia, jūs su draudimais susidorojate pakankamai sėkmingai, Latvijoje šiuo metu apie tai daug diskutuojame.
Kiekvienoje šalyje reikia suprasti savo auditoriją, empatijos Rusijai lygį. Latvijoje kanalai rusų kalba yra labai populiarūs – net patys latviai žiūri tuos kanalus. Jie nemoka anglų kalbos, jiems turinys anglų kalba nepatrauklus.
Kremlius itin daug investuoja į labai patrauklaus turinio kūrimą, pavyzdžiui, naudoja labai ryškias spalvas. Štai Putino inauguracija filmuota 72-omis kameromis. Tai – labai gražūs vaizdai, o mus, žmones, vaizdiniai paveikia labiausiai.
Prisiminkime Skripalių atvejį. Rusijoje geriausiu eterio metu transliuojamame pokalbių šou buvo labai jautriai vaizduojama Skripalio motina – jie rodė seną verkiančią moterį.
Tuomet buvo transliuojamos ne tokios emocingos žinios. Po jų – antra šou dalis, joje rodoma Skripalio dukterėčia: be makiažo, apimta emocijų, labai susistresavusi.
Reperiai propagandistai
– Analizavote Kremliaus propagandos kampaniją, skirtą jaunimui. Kokios jos priemonės pačios išradingiausios ir efektyviausios?
– Kiekvienas manipuliatorius stengiasi tobulėti ir surasti naujų būdų kalbėti su savo auditorija. Kiekvienos kampanijos tikslas – žinoti savo tikslinę auditoriją. Informacijos apie ją rinkimui galima naudoti tradicinius arba netradicinius metodus.
Manau, kad vienas iš netradicinių metodų yra duomenų rinkimas socialiniuose tinkluose. Vakaruose mes kalbame apie „Facebook“, tačiau regione turime kitokius Kremliaus įrankius, pavyzdžiui, „VKontake“ ar šiek tiek vyresniems asmenims skirtą socialinį tinklą „Odnoklassniki“.
Jaunimas svarbia tiksline Kremliaus auditorija tapo po 2017-ųjų kovą Navalno organizuotų protestų, kuriuose dalyvavo daugybė labai jaunų žmonių.
Po to matėme pastangas mobilizuoti Kremlių palaikančius jaunus žmones, priklausančius „Putin team“. Tai – oficialius Putino rinkimų kampanijos pavadinimas.
Be tradicinių metodų buvo pasitelkta muzika. Šeštajame–septintajame dešimtmetyje kaip maišto ir revoliucijų išraišką turėjome rokenrolą. Dabar atėjo repo eilė.
Pats repas neatrodo susijęs su cenzūra, kadangi kūriniuose naudojama daug keiksmažodžių. Tačiau dabar tose repo dainose girdime prieš Vakarus nukreiptus ir už Putiną pasisakančius lozungus.
Pats repas neatrodo susijęs su cenzūra, kadangi kūriniuose naudojama daug keiksmažodžių. Tačiau dabar tose repo dainose girdime prieš Vakarus nukreiptus ir už Putiną pasisakančius lozungus.
Repas – naujasis rokas, skirtas jaunajai kartai, o tokie populiarūs reperiai kaip Slava KPSS ar Timati tapo nuomonės lyderiais. Pavyzdžiui, Timati dirba su Ramzanu Kadyrovu, turi dainų apie Putiną.
Įdomu ir tai, kad repas yra pogrindžio judėjimas. Turbūt ir mes iš tiesų nežinome, kas yra mūsų jaunimo lyderiai bei žvaigždės.
– Kaip Baltijos šalys turėti reaguoti į tokius Kremliaus propagandą skleidžiančius jaunimo lyderius? Drausti ir juos?
– Sunku pasakyti, ką daryti su draudimais. Tačiau tam, kad galėtum kažką drausti, turi būti labai tikslus, labai gerai išmanyti tuos dalykus.
Labai svarbu šviesti auditoriją, pasakyti, kad kartais dainos nėra tik dainos. Kad kartais dainininkai priklauso Putino komandai, ir jie pasirodo ne tik ant scenos – galime matyti juos ir labai politizuotuose renginiuose.
Garsūs žmonės palaiko Kremlių, žymūs atlikėjai dainuoja rinkimų renginiuose, jie kuria teigiamas emocijas. Vėlgi – veikia ne faktai, o emocijos.
– Jaunimo švietimas gali tapti nemenku iššūkiu. Vadinasi, patys turime tapti kūrybiškesni?
– Tikrai taip. Tai labai priklauso nuo tikslinės auditorijos. Jei ji yra itin empatiška Kremliui, turi rasti labai gerą būdą papasakoti apie propagandos įrankius, neiššaukdamas agresyvios jų reakcijos – esą sieki užpulti jų sąjungininkus.
Todėl kartais turime naudoti pavyzdžius iš neutralių šalių. Dirbdama Latvijoje aš naudoju nuostabų pavyzdį iš Lietuvos – „Naisių vasarą“. Tai buvo labai gera kampanija. Kartais studentai ar žurnalistai, su kuriais aš dirbu, lieka šokiruoti supratę, kaip tai veikia. Pradeda ieškoti panašumų su latvių politikais, įjungia kritinį mąstymą.
Mes, latviai, ir jūs, lietuviai, esame pakankamai ištobulėję faktų tikrinimo srityje. Tačiau reikia atsižvelgti ir į emocijas. Grįžtant prie „Naisių vasaros“, pagrindinis veikėjas buvo labai, labai geras vyrukas, ar ne? Pramogos yra labai svarbios.
Mums, mokslininkams, pilkąja zona vis dar išlieka tai, kas vyksta su mūsų protu tuomet, kai naudojame išmaniuosius prietaisus, socialinius tinklus. Labai svarbu suprasti tai, kaip mes reaguojame – tirti priklausomybę, hormonų lygį, nervus.
Audiovizualika mūsų telefonuose taip pat be galo svarbi. Turime būti pasiruošę ir paruošti kitus naujo lygio technologijoms – 360° panoraminiam vaizdui. Jos jau beveik čia, ir jos darys didelę įtaką. Įsivaizduokite, kas vyksta, kai aplinka, į kurią gali patekti, yra netikra, arba yra naudojama dezinformacijai. Tai – labai pavojinga.
Labai svarbu dirbti su savo vaikais ir pasakoti apie laikraščius. Tačiau būtent jie yra tie, kurie naudosis itin moderniomis technologijomis.
