Šaltinis – vieno politiko žodžiai
Apie Rusijos pilietybės norinčius ukrainiečius gegužės pabaigoje pranešė naujienų agentūra TASS. Jos paskelbtą informaciją nedelsdamos išplatino įvairios žiniasklaidos priemonės.
Visuose tekstuose buvo cituojamas Rusijos Valstybės Dūmos narys Viktoras Vodolackis. Minėtą skaičių naujienų agentūrai nurodė būtent jis.
Išlaisvintų Ukrainos teritorijų gyventojai aktyviai reiškia norą gauti rusiškus pasus, rašė TASS, remdamasi politiko žodžiais. Šiuo metu esą maždaug 70 proc. Chersono ir Zaporižios sričių gyventojų, taip pat – kai kurie Mykolajivo srities gyventojai nori gauti Rusijos Federacijos (RF) pasus.
„Kalbant apie išlaisvintas teritorijas ir visas kitas, kur šiandien žmonės gyvena įprastą gyvenimą, ir Melitopolį, ir Chersoną, ir Berdianską, ir Rozovką, kuri šiandien nori patekti į DLR (apsišaukėlišką Donecko Liaudies Respubliką – red. past.) iš Zaporižios, žmonės taip pat išreiškė norą <... >. Ir, svarbiausia, žmonės, kurie dar net nežino savo teritorijos statuso, dauguma – 70 proc. iš jų nori gauti RF pasus“, – teigė V.Volodackis.
TASS prie žinutės paskelbė ir trumpą pokalbio su parlamento NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais komiteto pirmuoju vicepirmininku vaizdo įrašą. Cituotus žodžius galima girdėti nuo 1 min. 55 sek. žymos.
V.Vodolackis taip pat priminė, kad vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose RF paso gavimo procedūra jau anksčiau buvo supaprastinta. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė analogišką dekretą ir dėl Chersono bei Zaporižios sričių.
Ukraina šį žingsnį įvertino kaip šalies suvereniteto ir teritorinio integralumo pažeidimą. Buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas savo ruožtu pažymėjo, kad tai „pažeidžia daugumą tarptautinės teisės ir tvarkos pamatinių aspektų“.
Suveikė sugedusio telefono principas
Nei TASS, nei kituose pranešimuose nebuvo pateikta jokių tyrimų ar sociologinių apklausų rezultatų, nenurodyta jokių oficialių šaltinių, kurie pagrįstų minėtą skaičių. Vienintelis informacijos šaltinis – politiko žodžiai, nelabai konkretūs (jis pasakė, kad Rusijos pasų nori „dauguma“, tada patikslino, kad 70 proc.) ir ištarti lyg tarp kitko, labiau kaip prielaida.
Pagrindą jo svarstymams greičiausiai davė Chersono apskrities „karinės-civilinės administracijos“ (RF okupacinės administracijos) vadovo pavaduotojo Kirilo Stremousovo interviu portalui „Izvestija“.
„Jei šiandien kalbėtume, kiek procentų visų Chersono regiono gyventojų turėtų galimybę tapti RF piliečiais, tai yra mažiausiai 80 proc.“, – sakė jis.
Pats administracijos vadovas Vladimiras Saldo vaizdo žinutėje, kuri buvo paskelbta „Telegram“ kanale, paminėjo tik „didelį“ vietos gyventojų, norinčių gauti Rusijos pilietybę, prašymų skaičių. Jis nepaminėjo nei tikslaus skaičiaus, nei numanomo procento. Chersono okupacinės valdžios atstovai taip pat nenurodė jokių šaltinių.
Tad visų minėtų pareigūnų pareiškimus, nepriklausomai nuo jų konkretumo, galima laikyti tik suinteresuotų asmenų vertinimu, nepatvirtintu jokiais faktais ar statistika.
Simpatizuojančiųjų Rusijai reikia paieškoti
Dar daugiau – oficialios gyventojų apklausos rodo visai kitokį vaizdą. Minėti skaičiai yra toli nuo autoritetingų Ukrainos sociologų tyrimų rezultatų.
Pavyzdžiui, gegužės 19-24 d. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) atlikta apklausa parodė, kad 81 proc. žmonių okupuotose teritorijose laikosi proukrainietiškos pozicijos, 9 proc. – prorusiškos. Prorusiškumas buvo apibrėžiamas kaip pritarimas Rusijos skelbiamiems teiginiams apie karą.
Iš tų, kurie anksčiau gyveno dabar okupuotose teritorijose, o po vasario 24 d. išvyko į Ukrainos kontroliuojamus regionus, Ukrainą palaiko beveik 100 proc.
Chersono srities karinės administracijos vadovo Henadijaus Lagutos vertinimu, per tris mėnesius nuo karo pradžios į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją išvyko pusė jos gyventojų.
Rusiją vasario pradžioje – prieš pat invaziją – teigiamai vertino 34 proc. Ukrainos piliečių. Gegužės viduryje tokių šalyje buvo likę 2 proc. Tuo pačiu metu vos 1 proc. pietinių regionų gyventojų (6 proc. iš likusiųjų) buvo įsitikinę, kad Rusija su jų šalimi elgiasi gerai, 90 proc. (82 proc. iš likusiųjų) galvojo priešingai. Kitiems buvo sunku apsispręsti.
Net jei minėti norinčiųjų gauti RF pasus skaičiai buvo paremti gyventojų apklausos duomenimis, nežinia, kas dabar ją galėjo atlikti, o jei ir buvo atlikta, – koks yra jos patikimumas.
Didžiausios Rusijos sociologinių tyrimų agentūros VCIOM ir FOM, glaudžiai bendradarbiaujančios su Kremliumi, nepranešė, kad būtų pradėjusios veiklą okupuotose Ukrainos teritorijose. Teoriškai gyventojus galėtų apklausti pati okupacinė valdžia, tačiau jos gauti atsakymai vargiai būtų reprezentatyvūs ir surinkti profesionaliai.
„Galime manyti, kad jie vaikščiojo gatvėmis, kalbėjosi su žmonėmis, o septyni iš dešimties pasakė, ką jie norėjo išgirsti, – faktų tikrinimo portalui „Lead Stories“ paaiškino KTSI direktoriaus pavaduotojas Antonas Hrušeckis. – Tačiau tai nėra tyrimas, jis nėra reprezentatyvus. <…> Negalite sakyti tiesos iš baimės, atsakymų nuoširdumas tokiomis aplinkybėmis yra abejotinas.“
Kitos sociologinių tyrimų agentūros Razumkovo centro direktorius Andrijus Bičenka informaciją apie 70 proc. norinčiųjų gauti Rusijos pasus įvertino kaip „tikrai nepatikimą“.
Kad reali visuomenė nuotaika yra kitokia, nei skelbiama, esą liudija ir sprendimas iki kitų metų atidėti referendumą dėl Chersono srities prijungimo prie Rusijos. Anksčiau buvo planuojama jau kovą-balandį surengti referendumą dėl Chersono liaudies respublikos sukūrimo, bet ir šios idėjos atsisakyta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
