Vienas pagrindinių protestų organizatorių – partijos „Naujų jėgų judėjimas“ lyderis, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Jis jau seniai vadina P.Porošenką kone savo asmeniniu priešu ir esą korumpuotą prezidentą ragina trauktis.
Žinoma, M.Saakašvilį, kurio retorika pastaruoju metu vis daugiau abejonių kelia ir Vakaruose, reikėtų vertinti atsargiai. Rugsėjį jis skandalingai grįžo į Ukrainą, kuri iš jo prieš tai atėmė pasą.
Vis dėlto protestuoja ne vien keli šimtai šio aktyvisto šalininkų. Į mitingą Kijevo centre antradienį susirinko 6–10 tūkst. žmonių – ne tik „Naujų jėgų judėjimo“, bet ir Julijos Tymošenko partijos „Batkivščyna“ ar opozicinio judėjimo „Samopomič“ šalininkai, nacionalistai ultradešinieji.
Susivienijo ir jauni kovotojai prieš korupciją, pavyzdžiui, parlamentaras Serhijus Leščenka, ir vyrai, kovęsi fronte Donbase bei dabar teigiantys, kad gyvenimas Ukrainoje po revoliucijos tik blogėja – tokią nuomonę, beje, liudija ir apklausos.
Kijeve jau išdygęs ir palapinių miestelis, pranešta apie smulkius susirėmimus tarp demonstrantų ir policijos pareigūnų. Tiesa, protestuotojai žada gatvėse budėti tik iki ketvirtadienio Aukščiausiosios Rados posėdžio, kuriame tikisi išgirsti, kad jų reikalavimai bus patenkinti.
Posėdis jau prasidėjo, o už lango jaučiami dideli lūkesčiai. Žurnalistas Christopheris Milleris teigė: „Tai, kas įvyks viduje, gali turėti didelę įtaką tam, kas vyks gatvėse.“
Ukrainos valdžia tikina, kad jokių akcijų prieš mitinguotojus nesiims ir palapinių miestelio neardys. Toks požiūris teisingas, rašo „Stratfor“ ir primena – tie, kurie nesimoko iš klaidų, jas kartoja.
Omenyje žinoma, turimi 2013–2014 metų įvykiai Maidane, kai policijai jėga išvaikius studentus protestuotojų skaičius išaugo keliasdešimt kartų. Galiausiai prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją.
Susirinko nemažai karo veteranų
Protestuotojai reikalauja, kad Ukrainoje būtų įkurtas antikorupcinis teismas, o parlamentarams panaikinta teisinė neliečiamybė. Be to, jie ragina pareiti prie proporcinės rinkimų sistemos pagal atvirus sąrašus – esą taip oligarchams būtų sunkiau prieiti prie valdžios.
S.Leščenka: „Maidano stiliaus palapinių protestas yra Ukrainos politinės kultūros dalis. Tai vienintelis būdas atkreipti su realybe susipykusio Porošenkos dėmesį.“
Žmonės Kijeve išsistatė palapines, įsirengė lauko virtuvę ir tikina nesitrauksiantys, kol jų reikalavimai nebus patenkinti. Juos esą vargina per lėtai vykdomos antikorupcinės reformos.
Protestuose dalyvaujantis S.Leščenka, aršus P.Porošenkos kritikas, „Radio Free Europe“ teigė, kad prezidentas ir jo administracija pati išprovokavo demonstracijas: „Porošenka ignoruoja visus žmonių nusiskundimus dėl antikorupcinių priemonių.“
„Maidano stiliaus palapinių protestas yra Ukrainos politinės kultūros dalis. Tai vienintelis būdas atkreipti su realybe susipykusio Porošenkos dėmesį“, – pridūrė parlamentaras.
Spalio 17-ąją protestuotojai pridėjo ir dar vieną reikalavimą – įstatymais įtvirtinti apkaltos procedūrines taisykles. Anot S.Leščenkos, tai padidintų spaudimą P.Porošenkai ir priverstų jį jaustis atsakingus už priimamus sprendimus.
Nemažai Kijevo centre gatves blokuojančių protestuotojų yra Semiono Semenčenkos, Rados deputato ir savanorių bataliono „Donbas“ įkūrėjo, kuris Ukrainoje irgi vertinamas prieštaringai, šalininkai.
Tarp jų – daug karo veteranų, kurie ilgus mėnesius grūmėsi su prorusiškais separatistais ir Rusijos kariais Rytų Ukrainoje. Karas Donbase iki šiol yra pareikalavęs daugiau nei 10 tūkst. aukų.
„Mes esame čia, kad protestuotume prieš korupciją, – teigė vienas buvusių savanorių Volodymyras Pavlovyčius. – Mus turi išgirsti.“
Stebėtojų teigimu, vaizdai, kai karinę aprangą vilkintys ukrainiečiai protestuoja miestuose, tik paliudija, koks nestabilus Ukrainos politinis kraštovaizdis. Iš fronto į civilinį gyvenimą sugrįžę tūkstančiai karių reikalauja permainų, už kurias kovojo.
„Revoliucija prasideda šiandien, – žadėjo Ukrainos profesionalios kariuomenės narys Andrijus. – Norime teisingumo. Norime, kad mūsų lyderiai laikytųsi įstatymų. Mes už tai kovėmės.“
Skelbė paramą taikių susirinkimų laisvei
Akivaizdu, kad Ukrainos valdžia į protestus žiūri rimtai. Gal ir nenuostabu: 2015-ųjų rugpjūtį per protestą prie Aukščiausiosios Rados keturi Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai žuvo, kai protestuotojas – buvęs karus – metė granatą į pareigūnus.
Dėl to incidento šalies teisėsaugos struktūrose vis dar tvyro įtampa, tad Vidaus reikalų ministerija į Kijevo centrą pasiuntė daugybę pareigūnų – vietoje dirbančių žurnalistų teigimu, jų net daugiau nei demonstrantų.
Vien parlamento pastatą antradienį ir trečiadienį saugojo apie 500 policininkų, šimtai jų budėjo ir prie prezidento administracijos pastato.
Pareigūnai vaikščiojo ir gatvėse, pasiskirstę nedidelėmis grupelėmis, o aplink juos asmenukes darėsi neretai balaklavomis veidus paslėpę protestuotojai.
P.Porošenka: „Tikiu, kad taikios manifestacijos yra svarbi demokratijos dalis, ir aš suprantu bei gerbiu jų dalyvius.“
Vis dėlto generalinis prokuroras Jurijus Lucenka dar antradienį feisbuke pabrėžė: „Kantriai darome viską, kad piliečiai galėtų pasinaudoti konstitucine teise į taikią protesto akciją.“
Tą patį pakartojo P.Porošenka: „Tikiu, kad taikios manifestacijos yra svarbi demokratijos dalis, ir aš suprantu bei gerbiu jų dalyvius.“ O nacionalinės policijos vadovas Serhijus Kniazevas iškalbingai pridūrė: „Nenorime kartoti senų klaidų.“
Kam tuomet reikia net 3 tūkst. pareigūnų? J.Lucenka paaiškino, kad specialiosios tarnybos turėjo svarbios informacijos ir kad buvo nustatyta „neteisėtų grupių narių, esančių tarp mitinguotojų, ginklų laikymo ir pirkimo faktų“.
„Statfor“ analitikai mano, kad tokia Kijevo laikysena yra gera – visų pirma dėl to, kad pastarieji protestai greičiausiai neįplieks itin didelių demonstracijų, tokių kaip 2013-2014 metais. Antradienį prie Rados atėjo keli tūkstančiai, o trečiadienį – jau tik keli šimtai žmonių.
Be to, pagrindinius protestuotojų reikalavimus – dėl antikorupcinio teismo, teisinės neliečiamybės atėmimo iš parlamentarų ir rinkimų sistemos reformos – Aukščiausioji Rada jau kuris laikas iš tiesų svarsto. Galimas daiktas, kad ketvirtadienį permainos ir bus patvirtintos.
„Aišku, garantijų, kad įstatymų pataisos bus priimtos, nėra. O jei ir bus, jų gali būti negana. Galimybė, kad liesis kraujas, ypač padidės, jei į demonstracijas ateis daugiau ultranacionalistų.
Be to, nestabilumą greičiausiai stengsis išnaudoti Rusija, kuriai naudinga silpna Ukraina“, – rašo „Stratfor“.
