Demonstracijos prasidėjo praėjusį ketvirtadienį, kai vyriausybė paskelbė apie planuojamus naujus mokesčius, įskaitant 6 dolerių (5,4 euro) mėnesinį mokestį tokioms nemokamoms susirašinėjimo programėlėms kaip „WhatsApp“. Vyriausybės planai pažadino dešimtmečius besikaupusį pyktį dėl korupcijos, netinkamo valstybės valdymo ir nepotizmo.
Protestų sūkuryje atsidūręs apžvalgininkas, vienas iš Lenkų diskusijų klubo steigėjų Aleksandras Radčenko 15min teigė, kad pirmąją protestų dieną būta ir vandalizmo atvejų – buvo daužomos vitrinos, plėšiamos parduotuvės. Esą tokius veiksmus išprovokavo incidentas, kai vieno parlamentaro apsauginiai, neva saugumo sumetimais, ėmė šaudyti į minią.
Vis dėlto, pasakoja Libane atostogavęs A.Radčenko, penktadienį atmosfera pasikeitė – protestai tapo taikūs.
„Juose teko lankytis ir naktį, ir dieną, (demonstracijos – red.) labiau priminė šventę, vakarėlį, o ne protesto akcijas. Žmonės ateidavo su šeimomis, vaikais. Pabuvę kelias valandas išeidavo namo, juos pakeisdavo kiti žmonės“, – pasakojo A.Radčenko.
„Time“ rašo, kad pirmosiomis dienomis Beiruto centre daugiausia rinkosi jauni vyrai. Tačiau jau šeštadienį demonstracijose dalyvavo visų amžiaus grupių ir religinių konfesijų moterys bei vyrai, kurie dainavo patriotines dainas, šaudė fejerverkus. Protestai vyksta ir kituose Libano miestuose.
Štai internautų širdis ištirpdė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip protestuotojai, dainuodami vaikišką dainą „Baby Shark“, ramina automobilyje sėdintį išsigandusį 15-os mėnesių kūdikį.
Planai dėl naujų mokesčių greitai buvo atšaukti, tačiau demonstracijų apimtys tik didėjo.
Pirmadienį premjeras Saadas Hariri pasiūlė reformų paketą, kuriame – 50 proc. atlyginimų politikams sumažinimas, pagalba skurstančioms šeimoms, kovai su korupcija skirtos institucijos įsteigimas, elektros infrastruktūros pagerinimas. Vyriausybė taip pat pažadėjo grąžinti pavogtas viešąsias lėšas.
Reikalauja valdančiųjų atsistatydinimo
Pasak su protestuotojais bendravusio A.Radčenko, atšaukus naujų mokesčių planus, libaniečių reikalavimai tapo radikalesni. Jie siekia viso politinio elito – nuo prezidento ar premjero iki eilinių parlamentarų – atsistatydinimo.
„Jie mano, kad visi šiuo metu valdžioje esantys politikai, įskaitant opoziciją, nesugebės reformuoti šalies. Ir todėl visi turi atsistatydinti. <...> Jie mano, kad tiesiog viską reikia kurti iš naujo, nors nelabai įsivaizduoja, ką ir kokiu būdu.
A.Radčenko: „Jie mano, kad visi šiuo metu valdžioje esantys politikai, įskaitant opoziciją, nesugebės reformuoti šalies. Ir todėl visi turi atsistatydinti.“
Šie protestai neturi lyderių, organizatorių, už protestuotojų nugarų nestovi jokios politinės partijos. Tiesiog jaučiamas didžiulis pyktis visos politinės klasės atžvilgiu“, – 15min teigė A.Radčenko.
Pasak apžvalgininko, protestuotojai yra įsitikinę, kad „revoliucija turi viską pakeisti“, o vadovauti šaliai turi ateiti nauji žmonės – „nesusitepę, nekorumpuoti, ne vagys“. Vis dėlto, pasak apžvalgininko, idėjinės platformos ar programos šie protestai neturi.
„Time“ rašo, kad protestuotojai reikalauja, jog iki naujų rinkimų valdžią perimtų pereinamojo laikotarpio taryba, kurią sudarytų politinių afiliacijų neturintys teisėjai.
Libano ekonomika stagnuoja, šalis turi vieną didžiausių skolų pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) pasaulyje. Ekonomistai yra įspėję apie visišką ekonominį žlugimą, pastarosiomis savaitėmis bankai apribojo pinigų išsigryninimą doleriais.
Pasaulio banko duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis libaniečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Visuomenės nuomonės išsiskiria
Antradienį protestai tęsėsi jau šeštą dieną iš eilės. Pasak dar vakar Beirute buvusio A.Radčenko, dalis protestuotojų žadėjo tęsti demonstracijas tol, kol valdantieji atsistatydins.
„Jie mano: dabar arba niekada. Galvoja, kad jei dabar paliks gatves ir aikštes, jie pralaimės. Jie yra pasiruošę ilgai protestuoti“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak apžvalgininko, visuomenėje įtampa didėja. Yra ir tokių, kurie norėtų matyti protestų pabaigą, nes jie trukdo normaliai gyventi ir dirbti. A.Radčenko pasakojo iš vietinių girdėjęs ir klausimus, kodėl kariuomenė nereaguoja, kodėl ji leidžia blokuoti kelius?
„Nors revoliucijos palaikymas – didžiulis, yra ir didelė grupė žmonių, kurie jau norėtų grįžti prie ramesnio gyvenimo. Ir tų, kurie mano, kad vyriausybės pasiūlytos reformos yra pakankamai geros“, – 15min pasakojo A.Radčenko.
Vis dėlto, rašo „Time“, šiuose protestuose išnyko susiskaldymas tarp skirtingų religijų ir religinių krypčių (sektų): valdžia šalyje yra padalyta į krikščionis, musulmonus sunitus ir musulmonus šiitus.
Esą paprastai į demonstracijas Libane kviečia politinių partijų lyderiai, žmonės į gatves ateina nešini partijų ir sektų vėliavomis. Keli protestuotojai laikraščiui sakė, jog politiniai lyderiai skatino susiskaldymą tarp išpažįstančių skirtingas religijas ir religines kryptis, kad išlaikytų juos įbaugintus.
Pasak „National Public Radio“ (NPR), tokia sektarinio pasidalijimo sistema nuo 1990-ųjų padėjo išlaikyti šalį pakankamai taikią, tačiau dabar ji kritikuojama dėl tarp valdančiojo elito plintančios korupcijos.
„Al Arabiya“ praneša, kad trečiadienį Libano kariuomenė pradėjo didelio masto operaciją, skirtą išvalyti protestuotojų užblokuotus kelius. Rašoma, kad kariškiai jėga vaikė protestuotojus viename pagrindinių greitkelių, vedančių iš Libano šiaurės į sostinę Beirutą. Du žmonės buvo sužeisti.
NPR rašo, esą baiminamasi, kad taikiuose protestuose gali prasiveržti smurtas, ypač „Hezbollah“ kontroliuojamose teritorijose. JAV ir Europos Sąjunga Irano remiamą partiją „Hezbollah“ laiko teroristine organizacija.
Taip pat nerimaujama, kad Libanas – pakankamai stabili Artimųjų Rytų šalis – gali panirti į chaosą.
Pasak žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“, Libano saugumo pajėgos protestų metų naudojo perteklinę jėgą: į protestuotojus šaudė guminėmis kulkomis, panaudojo ašarines dujas.
Pastarąjį kartą tokio masto protestai Libane vyko 2005-aisiais.
