Demonstracijos už teisę į sąžiningus rinkimus Maskvoje vyksta nuo liepos vidurio, kai populiariems opozicijos kandidatams nebuvo leista dalyvauti rinkimuose į sostinės Dūmą.
Vėlesnėse protesto akcijose buvo reikalaujama ir paleisti sulaikytus mitingų dalyvius – opozicijos rėmėjai juos vadina politiniais kaliniais.
Daugiausia protestuotojų – beveik 50 tūkst. – Maskvos centre susirinko rugpjūčio 10-ąją. Po savaitės keliose sostinės vietose vyko atskiri piketai, tačiau atmosfera buvo kur kas ramesnė.
V.Putinas nesupranta demonstracijų
„Režimas bando demonstruoti raumenis, tačiau susitelkimas į jėgą tik atspindi augantį vizijos ir koordinacijos trūkumą tarp pagrindinių institucijų“, – carnegie.ru rašo politikos analizės firmos „R.Politik“ įkūrėja T.Stanovaja.
„Kol kas pareigūnų planas yra maždaug toks: išvaikyti nesankcionuotas demonstracijas, kampanija prieš užsienio kišimąsi, opozicijos lyderių areštas, kriminalinių bylų pradėjimas prieš protestų dalyvius, žingsnių, skirtų suskaldyti opoziciją, dirigavimas“, – rašo T.Stanovaja.
Iš viso per protestus buvo sulaikyta apie 2,5 tūkst. žmonių, dauguma – jau paleisti, tačiau kai kuriems gresia iki aštuonerių metų įkalinimo bausmė už „masinių neramumų“ kurstymą. Dalis opozicijos dalyvių – vis dar už grotų, įtariama, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas.
Be to, teisėsauga prieš protestuotojus pasitelkė smurtą: vaikė juos ašarinėmis dujomis ir guminėmis lazdomis. Didelio pykčio sulaukė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policininkas suimtai merginai trenkia kumščiu į pilvą.
T.Stanovaja rašo, kad nė vienas iš šių atsako į protestus būdų nėra planuotos ar koordinuotos kampanijos, vykdomos iš vieningo centro, dalis.
„Vietoj to įvairios valdžios tarnybos elgiasi pagal savo prioritetus ir ignoruoja visos sistemos interesus“, – T.Stanovaja rašo carnegie.ru. Esą nusprendus naudoti jėgą, skirtingos tarnybos bando pasirodyti kuo geriau, kad įtiktų prezidentui.
Anot analitikės, Rusijos valdantieji akivaizdžiai nuvertina krizę, „nes ji prieštarauja Putino“ pasaulėžiūrai, kad jį vis dar palaiko didelė dalis visuomenės, egzistuoja tik viena opozicija, „atstovaujama parlamente“.
T.Stanovaja: „Niekas nepasako prezidentui, kad situacija po jo triumfo 2018-ųjų prezidento rinkimuose drastiškai pasikeitė, ir kad šalis įžengė į naują fazę.“
„Niekas nepasako prezidentui, kad situacija po jo triumfo 2018-ųjų prezidento rinkimuose drastiškai pasikeitė, ir kad šalis įžengė į naują fazę“, – rašo T.Stanovaja.
V.Putinas pernai pavasarį vykusiuose prezidento rinkimuose sulaukė 76,69 proc. rinkėjų paramos, tačiau šį pavasarį jo reitingai buvo pasiekę rekordines žemumas. Nepriklausomas portalas „Meduza“ rašė, kad gegužės pabaigoje VTsIOM atliktų apklausų duomenimis, V.Putinu pasitikėjo 31,5 proc. Rusijos gyventojų. Pasak portalo, gavus šį rezultatą buvo pakeista apklausų metodika.
Politikos analitikas Aleksejus Makarkinas feisbuke rašė, kad Rusijos gyventojams rūpi kainos, pensijos, socialinė apsauga ir aplinkosauga. O protestuotojai Maskvoje šių klausimų nepalietė.
„Jei iki rudens opozicijai pavyks integruoti šias temas, situacija galėtų tapti rimta. Jei ne, protestai bus reikšmingi, tačiau lokalūs, todėl laikui bėgant išblės“, – po rugpjūčio 10-osios protestų rašė A.Makarkinas.
Konkurencija tarp tarnybų
T.Stanovaja rašo, kad net jei režimas nemato krizės, institucijos turi savus interesus, tarnybos į įvykius reaguoja savaip. Štai Maskvos meras Sergejus Sobianinas nori, kad miesto taryba būtų paklusni.
Anot analitikės, saugumo tarnybos stebi civilių pareigūnų veiksmus apimtos frustracijos – norėtų demonstracijas malšinti griežčiau. Pareigūnai prezidento administracijoje siekia „išaiškinti“ užsienio įtaką protestuose, nors neoficialiai kaltina Maskvos merą S.Sobianiną.
T.Stanovajos teigimu, Nacionalinė gvardija stengiasi pademonstruoti prezidentui savo, kaip nepriklausomos tarnybos, naudingumą, skatindama griežtesnį susidorojimą su protestuotojais.
„Jie žino, kad nuo to priklauso jų pačių ir jų vadovo Viktoro Zolotovo ateitis. O Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Tyrimų komitetas yra užsiėmę konstitucijos gynimu keliant bylas dėl rinkimų komisijos darbo trukdymo ir masinių protestų organizavimo“, – carnegie.ru rašo analitikė.
Tyrimų centras „Warsaw Institute“ pernai paviešino tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma apie konkurenciją tarp FSB, kurios agentu praeityje dirbo V.Putinas, ir Nacionalinės gvardijos, 2016 metais įkurtos prezidento įsakymu. Centro analitikai prognozavo, kad varžybos tarp šių institucijų tik intensyvės.
Kariuomenės reikalų analitikas Aleksandras Golcas Ukrainos žiniasklaidai yra sakęs, esą didžiausia V.Putino baimė – kad FSB nesutiks šaudyti į rusus, siekiančius nuversti prezidento režimą. Todėl, pasak A.Golco, V.Putinas įkūrė Nacionalinę gvardiją.
Pasak T.Stanovajos, į protestų suvaldymą įsitraukė ir Užsienio reikalų ministerija: jos atstovė spaudai Marija Zacharova dėl kišimosi į Rusijos vidaus reikalus kaltina Vokietiją, JAV ir Vakarų žiniasklaidą. „Užsienio reikalų ministerija nori būti matoma tarp konstitucijos gynėjų, kad paliktų Putinui gerą įvaizdį“, – carnegie.ru rašo T.Stanovaja.
„Rusijos televizijos kanalai žaidžia tą patį žaidimą vaizduodami opoziciją kaip „oranžinę grėsmę“. Malonių rusų policininkų ir jų žiaurų prancūzų kolegų palyginimai dominuoja valdžią remiančiose žiniasklaidos priemonėse“, – tikina analitikė.
T.Stanovajos teigimu, viso to centre – pats prezidentas V.Putinas, kuris šiuo klausimu dar turi suformuoti išsamią poziciją. Aiškumo trūkumas, pasak analitikės, palieka daug erdvės kūrybinėms interpretacijoms žemesniuose valdžios sluoksniuose.
„Kiekviena valdžios tarnyba – FSB, Nacionalinė gvardija, Užsienio reikalų ministerija ar RT – dabar jaučia poreikį demonstruoti savo naudingumą, taip pat (jaučia) pavojų perleisti iniciatyvą kam nors kitam. Šioms pastangoms nukreipiant dėmesį, valdžioje neliko nieko, kas iš tiesų tvarkytųsi su pačiais protestais.
Niekas nebando suprasti jų pobūdžio ir trajektorijos, taip pat nėra pastangų ieškoti kompromisų“, – rašo ji.
