Iki šiol A.Lukašenka bent jau viešai gana nuosaikiai reaguodavo į visoje Baltarusijoje rengiamus protestus dėl jo įvesto – tiesa, dabar jau atidėto – „veltėdžių mokesčio“. Mat situacija delikati.
Kadangi Rusijos ekonomika nusilpusi, Kremliaus pagalbos kaimynams srautas išsekęs. Be to, Maskva nori daugiau pinigų už dujas ir naftą.
A.Lukašenkai tokie manevrai, atrodė, nepatinka. Tad jis, pavyzdžiui, kovo viduryje priėmė ES atstovų delegaciją. Dar pernai iš kalėjimo buvo paleisti politiniai kaliniai, o Bendrija atšaukė sankcijas Baltarusijai.
Per kovo susitikimą su vakariečiais Baltarusijos prezidentas netgi skelbė meilę Europai: „Europos Sąjunga yra svarbus planetos ramstis, ir jei jos neliks, bus problemų. Todėl man nepatinka jūsų brexitai ir nacionalistų judėjimai.“
Tokia retorika lyg ir rodė, kad neosovietinis socialinis modelis, kuriuo remiasi A.Lukašenka, jau irsta. Kad režimui Minske reikia naujų draugų. Bet, regis, Rusijos dantys dar dideli. O apie Vakarus, konkrečiai – Lenkiją ir Lietuvą, prezidentas kalba grėsmingai.
Kalba apie penktąją koloną
A.Lukašenka pirmadienio popietę, tokiu metu, kai susivienijusi Baltarusijos opozicija spartina ruošimąsi savaitgalio protestams per Laisvės dieną, prabilo apie „penktąją koloną“.
A.Lukašenka: „Mūsų „penktąją koloną“ finansiškai remia (mes tai sekame ir niekam negrasiname) vakarietiški fondai, o jai padeda Vakarų žvalgybos tarnybos, skatinančios mūsų chuliganus destabilizuoti situaciją Baltarusijoje“.
Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad šalies opozicijos aktyvistai, kuriems vadovauja Baltarusijos nacionalinio kongreso lyderis Nikolajus Statkevičius, bando destabilizuoti situaciją šalyje, o jiems neva padeda Vakarai.
A.Lukašenka teigė nesirūpinantis dėl „tam tikros konfrontacijos“ tarp baltarusių ir rusų karių bei NATO dalinių Aljanso rytuose. Jis pabrėžė, kad didžiausią dėmesį dabar skiria „bandymams moderniais metodais“ aštrinti vidinę situaciją Baltarusijoje.
„Turiu omenyje mūsų „penktąją koloną“, kurią finansiškai remia (mes tai sekame ir niekam negrasiname) vakarietiški fondai ir kuriai padeda Vakarų žvalgybos tarnybos, skatinančios mūsų chuliganus destabilizuoti situaciją Baltarusijoje“, – valstybinė naujienų agentūra „Belta“ citavo prezidentą.
A.Lukašenka pažadėjo: „Mes su tuo susitvarkysime. Tai ne problema.“ Jau tvarkosi – pastarosiomis savaitėmis civiliniais drabužiais vilkintys milicininkai sulaikė per 200 protestų dalyvių. Suimta nemažai opozicijos aktyvistų, žurnalistų. Jų laukia teismas.
Rado stovyklas Lietuvoje ir Lenkijoje
Antradienį „Belta“ jau pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikyti „kovotojai, kurie ruošė ginkluotą provokaciją“.
„Jie ruošėsi ir skaičiavo laiką. Suėmėme jau dešimtis jų, kurie su ginklais treniravosi stovyklose. Jie – ne šiaip kaukėti anarchistai, kuriuos areštavome viešajame transporte.
A.Lukašenka: „Manau, kad kelios stovyklos veikia Lietuvoje ar Lenkijoje. Nesu tikras kur, bet kažkur ten. Per Lenkiją ir Lietuvą į Baltarusiją gabenami pinigai“.
Beje, viena stovyklų veikė prie Babruisko ir Asipovičų. Kitos – Ukrainoje. Manau, kad kelios – Lietuvoje ar Lenkijoje. Nesu tikras kur, bet kažkur ten. Per Lenkiją ir Lietuvą į Baltarusiją gabenami pinigai“, – teigė A.Lukašenka.
„Niekas nenori karo, aš negaliu leisti, kad jis kiltų. Jei reikės, eisiu į fronto priekį su savo draugais ir mylimaisiais. Neleisime, kad šalis būtų nusiaubta“, – pridūrė Baltarusijos prezidentas.
L.Linkevičius: tai – akivaizdūs prasimanymai
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 15min iškart paneigė „akivaizdžius prasimanymus“.
„Tai yra niekuo nepagrįsti ir iš piršto laužti prasimanymai, neturintys nieko bendra su realybe. Pareiškimai turėtų būti atsakingiau skelbiami. Situacija Baltarusijoje yra įtempta, o tai jos nepagerins“, – teigė L.Linkevičius.
Tiesa, ministras pastebėjo, kad A.Lukašenkos pasisakymas nėra kategoriškas ir labiau primenantis svarstymus: „Ragintume dirbtinai neeskaluoti situacijos ir neieškoti nei vidaus, nei išorės priešų, nes žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę.“
L.Linkevičius atmeta jau pasigirdusius kaltinimus, esą Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu šiuo metu yra pernelyg pasyvi ir nematoma.
„Mes esame pakankamai aktyvūs ir nuoseklūs. Buvo požymių, kad Baltarusija nori bendradarbiauti, tad mes, žinoma, tokias pastangas puoselėjame. Bet neužmerkiame akių prieš akivaizdžius pažeidimus“, – pabrėžė ministras.
Jis BNS sakė, kad Lietuva atidžiai stebi Baltarusijoje vykdomus sulaikymus, ragina laikytis tarptautinių įsipareigojimų, gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principų, nes nuo to priklausys Minsko santykiai su ES.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rusijos ekspertas Laurynas Jonavičius mano, kad A.Lukašenka ieško visuomenės mobilizavimo instrumentų.
Maskva šiuo atveju turbūt niekuo dėta, juk grėsmė – A.Lukašenkai. Mobilizavimas priešo akivaizdoje yra viena dažniausiai naudojamų taktikų – ir saugumo priemonėms pateisinti, ir sutelkti savo rėmėjus, tarnus kovai prieš tuos, kurie nėra visiškai paklusnūs ir solidarūs“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
„Visiška nesąmonė“
Apie visišką nesąmonę, neturinčią nieko bendro su tiesa, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.
„Tai yra visiška nesąmonė. Bent jau aš tokios informacijos ir mūsų specialiosios tarnybos, kad būtų rengiami provokatoriai), neturi ir to negalėjo būti“, – BNS antradienį sakė V.Bakas.
Anot jo, pastarieji autoritarinės Baltarusijos vadovo svarstymai apie Ukrainoje, Lietuvoje ar Lenkijoje neva rengtus smogikus, gali būti patiriamo Rusijos spaudimo, taip pat vidinės įtampos šalyje išraiška.
„Akivaizdu, kad A.Lukašenka pats yra tam tikroje politinėje krizėje, nes iš tiesų Rusija spaudžia Baltarusiją vykdyti savo tariamus ar tikrus įsipareigojimus apmokėti skolas už naftą, kita vertus, yra problemų šios valstybės su ekonomika. Tai yra autoritarinė valstybė, A.Lukašenka bando laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Tai gali būti to blaškymosi ar vidinės įtampos, kuri yra ten, nes kaip žinome, žmonės protestuoja, pasekmė“, – kalbėjo V.Bakas.
„Gali būti, kad tai gali būti emocinė reakcija, gali būti, kad tai provokacija, bet tikrai tai nieko bendro neturi su tiesa“, – pabrėžė Seimo NSGK pirmininkas.
Seimo NSGK vicepirmininko konservatoriaus Arvydo Anušausko teigimu, pastaroji A.Lukašenkos lūpomis platinama žinia labai panaši į Rusijos žiniasklaidos jau prieš kelerius metus skelbtas netikras naujienas, kad neva Lietuvoje sukarintose stovyklose rengiami smogikai provokatoriai.
„Greičiausia tai atitinka tą informacinį lauką, kurį stengiasi tokiomis netikromis žiniomis prisodrinti Rusijos žiniasklaida. Kaip prisimename, Rytų Ukrainoje buvo paskelbta žinia apie tariamą lietuvišką pėdsaką nužudant separatistų – teroristų lyderius.
Tas pėdsakas buvo tik toks, kad lietuvių instruktoriai Ukrainoje moko Ukrainos karius pagal dvišalius susitarimus. Tai buvo sukurta netikra naujiena. Matyt, ji plečiama, pateikiant A.Lukašenkos lūpomis tokią netikrą informaciją“, – svarstė parlamentaras.
Išorės priešų paieška
Apie „penktąją koloną“ ir Vakarų agentus pamėgusi kalbėti Rusija. Kremlius tokiais kaltinimais švaistėsi per protestus 2011-2012 metais, per Maidano įvykius Ukrainoje – tada panašių pasisakymų netrūko ir iš Viktoro Janukovyčiaus valdžios atstovų.
Maskvos internetinių trolių kariauna irgi nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose „VKontakte“ ir „Facebook“ pastarosiomis dienomis platinami šimtai gąsdinimų, esą į Baltarusiją iš Kijevo vyksta daug ginkluotų banderovcų.
Teigiama, kad šie radikalai Baltarusijoje kurstys neramumus ir lies kraują. Tokių raginimų virtualioje erdvėje labai daug.
L.Jonavičius: „Nušaunami du zuikiai vienu šūviu: parodoma, kokia bloga Ukraina, ir kartu sutelkiamos prolukašenkiškos pajėgos“.
„Neabejotina, kad šie atsišaukimai yra Rusijos saugumo provokacija: kol kas žodinė, bet gali būti ir praktinė, ir tai iš tiesų labai pavojinga“, – pastebėjo su baltarusiais aktyvistais bendraujantis filosofas Gintautas Mažeikis.
„Tokios provokacijos vienodai žalingos ir Nacionaliniam kongresui, kuris dar ne toks stiprus, kad laimėtų, ir A.Lukašenkai, kuriam dabar mažiausiai reikia kraujo ir konflikto su Vakarais. Pamatysime, kiek Baltarusijos saugumas laisvas nuo Kremliaus įtakos“, – pridūrė G.Mažeikis.
L.Jonavičius irgi kalba apie propagandą: „Kažkas sėdi ir kuria atmosferą tiems, kurie nesigilina į reikalus. Nušaunami du zuikiai vienu šūviu: parodoma, kokia bloga Ukraina, ir kartu sutelkiamos prolukašenkiškos pajėgos.“
Ar galima laukti kruvinų neramumų savaitgalį? Analitikas mano, kad didesnių susirėmimų gali pavykti išvengti.
„Bauginimo taktika gali suveikti: iš anksto deklaruojama, kad štai, aš pasiruošęs naudoti jėgą. Kiek tai išgąsdins, sunku pasakyti, bet protestuotojų veiksmai bus apsunkinti. Gali visaip būti. Kai situacija įtempta, bet koks net netyčinis žingsnis gali viską pakeisti.
Galbūt galima laukti susidorojimo su keliais protestuotojais. Bet nemanau, kad tai virs į kažką daugiau. Bus įtampa, tačiau tiesioginės konfrontacijos greičiausiai pavyks išvengti“, – svarstė L.Jonavičius.
