Du žmonės buvo nušauti pietvakariniame Izės mieste, nurodė vienas vietos įstatymų leidėjas. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad daugelyje šalies vietų ketvirtą vakarą iš eilės vyko demonstracijos.
„Žmonės Izėje, kaip ir kai kuriuose kituose miestuose, surengė protestą prieš ekonomines problemas. Deja, tai atvedė prie dviejų žmonių žūties, dar keli buvo sužeisti“, – sakė naujienų agentūrai ILNA vietos parlamento narys Hedayatollah Khademi. Jis pridūrė, kad kol kas neaišku, kas šaudė per demonstracijas.
Valstybinis transliuotojas paskelbė, kad dar du žmonės žuvo vakariniame Dorudo mieste, parblokšti protestuotojų pagrobto ugniagesių automobilio. ILNA pranešė, kad šiaurės vakariniame Takestano mieste buvo padegta dvasinė seminarija ir keli valstybinių įstaigų pastatai.
Kol kas neaišku, kur žuvo kiti žmonės.
Per keturias protestų dienas Irane buvo sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių.
Sekmadienio vakarą H.Rouhani pagaliau nutraukė tylą ir pakomentavo protestus, tapusius didžiausiu iššūkiu režimui nuo 2009 metų masinių demonstracijų.
„Žmonės absoliučiai laisvi reikšti savo kritiką ir netgi protestuoti“, – sakoma valstybinio transliuotojo paskelbtame H.Rouhani pranešime.
„Vis dėlto kritika skiriasi nuo smurto ir valstybės turto naikinimo“, – pabrėžė jis.
Policija sekmadienio vakarą ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis sklaidė nedidelį protestą Enghelabo aikštėje Teherane, sakoma nepatvirtintuose įrašuose, paskelbtuose socialiniuose tinkluose.
Taip pat pranešama apie protestus Kermanšaho, Choramabado, Šahin Šahro ir Toiserkano miestuose šalies vakaruose, taip pat šiauriniame Zandžane.
Per keturias protestų dienas Irane buvo sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių.
Patikrinti šią informaciją sudėtinga dėl taikomų apribojimų keliauti ir retkarčiais taikomo mobiliojo ryšio ir populiarių socialinių tinklų, tokių kaip „Telegram“ ir „Instagram“, blokavimo.
Šie protestai prasidėjo ketvirtadienį kaip demonstracijos prieš prastą ekonomikos padėtį antrajame pagal dydį Mašhado mieste. Jie greitai peraugo į protestus prieš islamiškąjį režimą – tūkstančiai žmonių šalies miestuose dalyvavo eitynėse ir skandavo „Mirtis diktatoriui“.
H.Rouhani pareiškimo tonas buvo santūrus: prezidentas sakė, kad vyriausybės institucijos „turėtų suteikti erdvės teisėtai kritikai ir protestams“, taip pat pasisakė už didesnį skaidrumą ir labiau subalansuotą žiniasklaidą.
„Negerai!“
Aršus Teherano kritikas JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad šie „dideli protestai“ rodo, jog Irano žmonės „pradeda suprasti, kaip yra vagiami jų pinigai ir turtas – ir (visa tai) švaistoma terorizmui“.
Jis kaltino Iraną „daugeliu žmogaus teisių pažeidimų“ ir pridūrė, jog Teheranas „dabar uždarė internetą, kad taikūs demonstrantai negalėtų palaikyti ryšio. Negerai!“
H. Rouhani šiuos D. Trumpo komentarus atmetė.
„Šis žmogus Amerikoje, dabar norintis užjausti mūsų žmones, pamiršo, kad prieš kelis mėnesius vadino Irano valstybę teroriste“, – pabrėžė jis.
Kurį laiką tylėjusi Irano valstybinė žiniasklaida sekmadienį pradėjo rodyti reportažų apie demonstracijas. Dėmesys buvo sutelktas į bankų pastatus ir automobilius puldinėjančius jaunuolius, išpuolį prieš miesto tarybos pastatą Teherane. Taip pat buvo paskelbta nuotraukų, kuriose vienas vyras matomas deginantis Irano vėliavą.
2013 metais į valdžią atėjęs H.Rouhani žadėjo pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir mažinti socialinę įtampą, bet pragyvenimo kaina tebėra didelė, o nedarbas siekia 12 proc.
„Gadinantys valstybės turtą, trikdantys tvarką ir pažeidžiantys įstatymus privalo būti patraukti atsakomybėn už savo elgesį ir už tai sumokėti“, – sekmadienį sakė vidaus reikalų ministras Abdolrahmanas Rahmani Fazli.
Konservatyvieji visuomenės sluoksniai taip pat reiškė palaikymą režimui: vyriausybę remiantys studentai savaitgalį surengė nemažų atsakomųjų demonstracijų prie Teherano universiteto.
Taupymo biudžetas
2013 metais į valdžią atėjęs H.Rouhani žadėjo pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir mažinti socialinę įtampą, bet pragyvenimo kaina tebėra didelė, o nedarbas siekia 12 proc., todėl daugeliui atrodo, kad pažanga – pernelyg lėta.
„Rouhani nuo 2013 metų vadovavo taupymo biudžetui su mintimi, kad būtina nuryti šią karčią piliulę, siekiant suvaldyti infliaciją ir valiutos problemas, taip pat mėginti padaryti Iraną patrauklesnį investicijoms“, – naujienų agnetūrai AFP sakė Europos ir Irano forumo įkūrėjas Esfandyaras Batmanghelidjas.
„Vis dėlto pasirinkimas griežtai taupyti iškarto po labai sunkaus sankcijų laikotarpių taps žmonių kantrybės išbandymu“, – perspėjo jis.
Iki šiol policija į neramumus reagavo gana švelniai.
Pareigūnai tvirtino, kad šiuos neramumus kursto išorinės jėgos. Pasak jų, dauguma pranešimų apie šiuos įvykius socialiniuose tinkluose skelbiama iš regioninės varžovės Saudo Arabijos arba Europoje gyvenančių iraniečių išeivių.
2009 metais vykę protestai prieš ginčijamus prezidento rinkimus, suteikusius antrąją kadenciją griežtosios linijos lyderiui Mahmoudui Ahmadinejadui, buvo negailestingai numalšinti. Nuo tada daugelis viduriniosios klasės iraniečių neteko vilties, kad pokyčių gali pavykti pasiekti rengiant demonstracijas.
Vis dėlto būdavo surengiama nedidelių streikų ir demonstracijų, autobusų vairuotojams, mokytojams arba gamyklų darbininkams protestuojant prieš neišmokamus atlyginimus ir prastas darbo sąlygas.
