Miesto taryboje už Mineapolio policijos departamento, kuris atsakingas už G.Floydo mirtį, išardymą balsavo devyni jos nariai. Jie žada įvesti naują viešojo saugumo sistemą ir ją remti bendruomeniškumu.
Nors Mineapolio meras Jacobas Frey, paklaustas, ar uždarys policiją, dar muistosi, bet jo veto nesuveiktų – devyni balsai miesto taryboje yra tiesiog per daug.
O miesto tarybos vadovė Lisa Bender pabrėžė, kad ankstesnės pastangos reformuoti policijos darbą nesuveikė: „Mes pažadame pertvarkyti viešojo saugumo sistemą ir pasiekti, kad ji iš tikrųjų mus saugotų.“
Dar vienas tarybos narys Jeremiah Ellisonas pritarė: „Kai baigsime pertvarką, ne tiesiog suklijuosime departamentą į tokį, koks jis buvo. Iš esmės persvarstysime požiūrį į visuomenės saugumą.“
Ką visa tai reiškia?
Dar prieš kelias savaites turbūt niekas nebūtų galėjęs įsivaizduoti, kad didelis JAV miestas ryšis išardyti savo policijos departamentą. Bet tada tragiškai mirė G.Floydas – paskutines juodaodžio, policininko keliu prispausto prie žemės, gyvenimo minutes nufilmavo praeivis.
JAV prasidėję protestai greitai išplito, o aktyvistai, be kita ko, reikalauja skubiai reformuoti policijos pajėgas įvairiose valstijose – esą pareigūnai elgiasi per daug brutaliai, o policijos sistemą kamuoja struktūrinis rasizmas.
Daugiausia trumpuoju pagalbos numeriu 911 skambinama dėl psichinės sveikatos problemų ir nelaimingų atsitikimų
Mineapolio administracija dar nepateikė išsamios informacijos, kaip atrodys naujoji teisėsaugos struktūra, nors L.Bender jau pripažino, kad bent jau kol kas policijos departamentas dar veiks.
Tiesa, ta pati L.Bender paaiškino, kad daugiausia trumpuoju pagalbos numeriu 911 skambinama dėl psichinės sveikatos problemų ir nelaimingų atsitikimų, todėl būtent šioms sritims bus skiriama daugiausia lėšų.
Praktiškai tai reiškia, kad gausiau turėtų būti finansuojama ne policija, o psichologai ir priklausomybės nuo kvaišalų specialistai. Policininkų turėtų likti, bet mažiau, be to, jau ne policija komunikuos su bendruomene kilus krizei.
Ar to ir reikalauja aktyvistai?
„Atimkite lėšas iš policijos!“ Toks šūkis iš tiesų skamba per JAV drebinančius protestus, nors, žinoma, nereiškia anarchistų svajonės apskritai panaikinti policiją.
Daugelis aktyvistų tvirtina, kad policija ir toliau veiktų, bei, regis, pritaria JAV Demokratų partijos inicijuojamai policijos reformai – Teisingumo policijos darbe įstatymo projektui.
Protestuotojų teigimu, policijos departamentų biudžetus iš tikrųjų reikia mažinti, o lėšas nukreipti skurdo mažinimui ir kovai su psichinėmis problemomis bei priklausomybėmis.
Policija pastarosiomis savaitėmis prieš protestuotojus siuntė šarvuotus automobilius, naudojo galingus ginklus, ašarines dujas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad policija JAV šiuo metu turi tvarkytis situacijose, kurių neišmano, – pareigūnams reikia vaikytis benamius, spręsti buitinius konfliktus, vykti į mokyklas ir drausminti vaikus. Dažnai neišvengiama pavojingų ar net mirtinų konfrontacijų.
Mineapolio valdžiai jau pateikti tam tikri pasiūlymai. Pavyzdžiui, policininkai privalėtų nešiotis civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimą, o sudėtingiausius incidentus tirtų nepriklausoma agentūra.
Be to, būtų privalomai tikrinama policininkų psichinė sveikata, o derybose su policijos profesine sąjunga dalyvautų ir bendruomenė.
JAV kasmet įvykdoma apie 10 mln. areštų. Daugiausia areštuojami afroamerikiečiai, bet tik maža dalis jų yra sulaikomi už sunkus nusikaltimus.
Amerikoje taip pat kalbama apie galimybę demilitarizuoti policiją, kuri pastarosiomis savaitėmis prieš protestuotojus siuntė šarvuotus automobilius, naudojo galingus ginklus, ašarines dujas. Norima, kad pareigūnai gebėtų efektyviau deeskaluoti įtampą.
Kaip jau minėta, reformų paketą pristatė JAV demokratų lyderiai, o apie permainas jau kalba kai kurie miestai.
Pavyzdžiui, Los Andželo meras Ericas Garcetti sako, kad svarstys, ar atimti iš policijos 150 mln. eurų, nors prieš kelias dienas kaip tik pritarė miesto biudžetui, kuriame policijai atseikėjama daugiau lėšų nei anksčiau.
Ar Mineapolis – pirmasis toks miestas?
Pykčio dėl policijos vis nušaunamų žmonių, ypač afroamerikiečių, Amerikoje netrūko ir anksčiau. Daugelio valstijų policininkai jau kelerius metus ant kūno dėvi filmavimo kameras, kurios fiksuoja jų elgesį.
Bet kritikai teigia, kad tokių priemonių neužtenka – policija ir toliau elgiasi brutaliai, o mirčių nemažėja. Negana to, pareigūnai, kuriems pateikiami kaltinimai dėl žmonių mirčių, paprastai išteisinami ar išvengia siuntimo už grotų.
Kamdeno miestas Naujojo Džersio valstijoje, dar palyginti neseniai vadintas pačiu pavojingiausiu visose JAV, ėmėsi gilesnių reformų.
Ten dar 2013 metais buvo išardytas vietos policijos departamentas, o į pagalbą buvo pasikviesti apygardos pareigūnai.
Sudėtinga reformas įgyvendinti visoje Amerikoje, kurioje yra net 18 tūkst. policijos departamentų. Priešinasi ir policiją palaikantys įstatymų leidėjai, ir įtakingos policininkų profesinės sąjungos.
Jiems buvo prisakyta kuo aktyviau komunikuoti su bendruomene, buvo surengtos situacijų deeskalavimo pratybos, taip pat įvesta taisyklė, kad jėga naudojama tik nebeturint absoliučiai jokios kitos išeities.
Rezultatai buvo įspūdingi – skundų dėl policijos elgesio Kamdene nuo 2014 metų sumažėjo net 95 proc.
Kita vertus, kur kas sudėtingiau tokias reformas įgyvendinti visoje Amerikoje, kurioje yra net 18 tūkst. policijos departamentų. Priešinasi ir policiją palaikantys įstatymų leidėjai, ir įtakingos policininkų profesinės sąjungos.
Ar JAV padėtis blogesnė nei kitur?
Mėgstama sakyti, kad Amerikoje nusikaltimų net mažiau nei kitose Vakarų šalyse, tačiau bent jau policijos darbo metodai JAV gali kelti abejonių.
Statistika byloja, kad JAV sulaikomi ar sulaikyti policijos miršta vidutiniškai net šešis kartus daugiau žmonių nei Jungtinėje Karalystėje.
2018 metais JAV policija nušovė ar mirtinai sužeidė apie 1 tūkst. žmonių. Vokietijoje tais metais tokių mirčių buvo vienuolika, o Australijoje – aštuonios.
Be to, Amerikoje gerokai daugiau žmonių suimama ir įkišama į kalėjimus. JAV šiuo metu įkalinta daugiau nei 2 mln. žmonių.