Šimtai demonstrantų prie konsulato giedojo JK himną „God Save the Queen“ ir dainavo patriotinę dainą „Rule Britannia“, mojavo JK ir Honkongo kolonijinių laikų vėliavomis.
Kažkada stabilų Honkongą jau kelis mėnesius purto didžiuliai protestai už demokratines laisves ir policijos atskaitomybę. Kartais mitingai virsdavo smurtiniais susirėmimais.
Šis protestų judėjimas yra rimčiausias iššūkis Pekino valdžiai nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija sugrąžino Honkongą Kinijai, ir kol kas nėra jokių jo pabaigos ženklų, vietos lyderiams ir Pekinui užėmus griežtą poziciją.
Pagal susitarimą, pasirašytą su Britanija prieš miesto perdavimą Kinijai, Honkongui leista 50 metų išlaikyti savo unikalias laisves.
Demokratijos aktyvistai kaltina Pekiną laužant pažadus politinės kontrolės šioje pusiau autonominėje teritorijoje didinimu ir atsisakymu patenkinti reikalavimus dėl teisės visiems Honkongo gyventojams rinkti savo lyderius.
Daugelyje protestuotojų plakatų Britanija buvo kaltinama tuo, kad daro nepakankamai, Pekinui griežtinant kontrolę Honkonge.
„Kinijos ir Britanijos bendroji deklaracija yra NIEKINĖ“, – skelbė vienas plakatas, kuriame minimas 1984 metų susitarimas, sudaręs sąlygas miesto perdavimui. Patys Honkongo gyventojai dėl šio susitarimo negalėjo tarti savo žodžio.
„Kol kas esu gana nusivylęs tuo, jog JK nieko nepadarė, kad mus paremtų“, – naujienų agentūrai AFP sakė neseniai universitetą baigęs protestuotojas Alexas Leungas.
Daug kas ragino suteikti Britanijos ar kitų Sandraugos šalių pilietybę tiems Honkongo gyventojams, kurie nori išvykti.
Kai kuriems honkongiečiams prieš miesto sugrąžinimą Kinijai buvo išduoti Britanijos užsienio valdinio (BNO) pasai, su kuriais galima lengvai keliauti į JK, tačiau drauge su jais nesuteikiamos teisės dirbti ar gyventi Britanijoje.
„Bent jau visapusiška pilietybe jie gali ginti Honkongo žmones nuo Kinijos vyriausybės“, – AFP sakė protestuotojas Anthony Chau, turintis BNO pasą.
Anksčiau šią savaitę maždaug 130 JK parlamentarų pasirašė bendrą laišką, kuriuo ragina Britaniją ir Sandraugos šalis pasiūlyti „draudimo politiką“ honkongiečiams, kad jie galėtų apsigyventi užsienyje, jei to norėtų.
Britanija žengia atsargiai
Protestai, kuriuos išprovokavo dabar jau atšauktas planas leisti išduoti Honkongo gyventojus į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį teisti, miestą krečia jau beveik 100 dienų.
Kinija protestus vaizduoja kaip finansuojamus iš užsienio, visų pirma kritikuodama Britaniją ir Jungtines Valstijas, tačiau nepateikė įrodymų, neskaitant kai kurių užsienio politikų pareiškimų.
Kinija tvirtino, kad Honkongas – tarptautinis finansų centras, kuriame gyvena nemažai užsieniečių – yra išimtinai jos vidaus reikalas.
Britanija dėl šių protestų elgėsi labai atsargiai, norėdama išlaikyti Pekiną kaip vertingą prekybos partnerį, ypač turėdama omenyje nežinią dėl greitu laiku planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos.
Tačiau Londonas taip pat reiškė susirūpinimą dėl Honkongo kurso ir sako turintis pareigą užtikrinti, kad Pekinas laikytųsi prieš miesto perdavimą sudaryto susitarimo.
„Bendroji deklaracija yra teisiškai įpareigojanti JK ir Kinijos sutartis, kuri šiandien yra galiojanti kaip ir tada, kai buvo pasirašyta ir ratifikuota prieš daugiau kaip 30 metų“, – birželio mėnesį sakė Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Demokratijos aktyvistai pastarosiomis savaitėmis vis aktyviau apeliuodavo į tarptautinę bendriją. Garsūs aktyvistai vykdavo į užsienį, naudodamiesi sutelktiniu finansavimu skelbė reklamas svarbiuose tarptautiniuose laikraščiuose.
Gerai žinomas aktyvistas Joshua Wongas šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose, o anksčiau šią savaitę Berlyne susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru. Ši jo kelionė papiktino Pekiną.
Sekmadienio protestas prie JK misijos buvo gerokai mažesnis nei prieš savaitę įvykusi didžiulė demonstracija prie JAV konsulato, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Judėjimo už demokratiją lyderiai sako, kad jis tęsis, kol bus įvykdyti svarbūs protestuotojų reikalavimai, įskaitant reikalavimus atlikti tyrimą dėl policijos veiksmų, paskelbti amnestiją areštuotiems asmenims ir leisti patiems miestiečiams rinkti savo lyderius.
Nors pastarosiomis dienomis buvo kilę kovų tarp konkuruojančių politinių stovyklų, per praėjusius du savaitgalius mūšiai tarp protestuotojų ir policijos buvo kur kas mažiau intensyvūs.
Tačiau planuojami tolesni protestai, ypač prieš spalio 1-ąją, kai lyderiai Pekine planuoja dideles iškilmes 70-ųjų Kinijos Liaudies Respublikos metinių proga.
Vis dėlto vėlyvą sekmadienio popietę prie miesto valdžios įstaigų prasiveržė smurtas, ir policija susirėmė su nedidelėmis radikalių protestuotojų grupėmis.
Riaušių policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kurie ėmė į pareigūnus svaidyti akmenis ir Molotovo kokteilius.
