Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad koronaviruso atmaina B.1.617, pirmą kartą išaiškinta Indijoje, iki antradienio buvo nustatyta daugiau kaip 1,2 tūkst. sekų, paskelbtų atviroje tarptautinėje duomenų bazėje GISAID. Šios viruso genomo sekos yra iš „mažiausiai 17 valstybių“, nurodoma pranešime.
„Dauguma sekų buvo iš Indijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Singapūro“, – sakoma savaitiniame PSO pranešime apie pandemiją.
Neseniai PSO atmainą B.1.617, kuri apima kelias variacijas su šiek tiek besiskiriančiomis mutacijomis ir savybėmis, priskyrė prie susidomėjimą keliančių viruso atmainų, bet kol kas dar nepaskelbė jos „susirūpinimą keliančia atmaina“.
Toks statusas reikštų, kad atmaina yra pavojingesnė už pradinę viruso versiją, nes, pavyzdžiui, yra užkrečiamesnė, lemianti didesnį mirtingumą arba galinti „apeiti“ skiepus.
Indijoje labai sparčiai auga COVID-19 ir mirties nuo šios ligos atvejų skaičiai, vis labiau nuogąstaujama, kad prie besirutuliojančios katastrofos prisideda minima atmaina.
Indijoje mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius trečiadienį viršijo 200 tūkst., pirmą kartą per parą užregistravus per 3 tūkst. naujų mirties atvejų, rodo oficialūs duomenys.
Indijoje COVID-19 jau pasiglemžė 201 187 žmonių gyvybes, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti skaičiai. Vis dėlto daug ekspertų įtaria, kad tikrasis pandemijos aukų Indijoje skaičius yra didesnis.
Šalyje nuo pandemijos pradžios jau nustatyta 18 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, įskaitant 360 tūkst. per pastarąją parą išaiškintų atvejų. Vien šį mėnesį šalyje užregistruota kone 6 mln. naujų COVID-19 atvejų.
Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios jau užregistruota 147,7 mln. COVID-19 atvejų, įskaitant daugiau kaip 3,1 mln. mirties atvejų.
PSO pripažino, jog jos preliminarus modelis, pagrįstas GISAID pateiktomis sekomis, rodo, kad užsikrėtimo B.1.617 atvejų skaičius auga greičiau nei kitų Indijoje cirkuliuojančių atmainų. Tai „rodytų potencialiai didesnį užkrečiamumą“.
Organizacija pabrėžė, kad didesnis užkrečiamumas stebimas ir kitų tuo pačiu metu cirkuliuojančių atmainų atvejais, o toks derinys „galbūt vaidina vaidmenį per dabartinę bangą šioje šalyje“.
„Iš tiesų, tyrimai akcentuoja, kad antroji banga plinta daug greičiau nei pirmoji“, – nurodė PSO.
Tačiau organizacija pabrėžė, kad prie to gali prisidėti ir kiti veiksniai, įskaitant menkesnį visuomenės sveikatos priemonių paisymą ir masinius susibūrimus.
„Norint suprasti santykinį šių veiksnių indėlį, reikia tolesnio tyrimo“, – sakoma pranešime.
PSO taip pat pabrėžė, kad „skubiai reikia tolesnių energingų tyrimų“ dėl B.1.617 ir kitų atmainų savybių, įskaitant užkrečiamumą, simptomų sunkumą ir pakartotinio užsikrėtimo riziką.
