Ataskaitoje, pavadintoje „Teisė į sveikatą“, nustatyta daugybė atvejų 2019–2021 metais, kai dėl saugumo apribojimų dviejose atskirose teritorijose gyvenantys palestiniečiai vėlavo arba apskritai negalėjo gauti medicininės pagalbos.
PSO paragino Izraelį „nutraukti savavališką delsimą ir atsisakymą išduoti leidimus palestiniečių pacientams“ visame okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože.
PSO teigė, kad Izraelis patenkina tik 65 proc. Gazos Ruožo pacientų prašymų išvykti iš pakrantės anklavo, o greitosios pagalbos automobiliai Erezo sienos perėjimo punkte, kuris jungia Gazos Ruožą su Izraeliu, laukia vidutiniškai 68 minutes.
Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT, atsakingas už civilinius reikalus okupuotose teritorijose, iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti ataskaitą.
Izraelis okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 metų Šešių dienų karo. Gazos Ruožui Izraelis taiko blokadą, griežtai kontroliuodamas žmonių ir prekių judėjimą.
Izraelis taiko griežtą leidimų išdavimo tvarką palestiniečiams, norintiems išvykti iš teritorijų sveikatos priežiūros tikslais.
PSO išreiškė susirūpinimą po to, kai aptariamu laikotarpiu Izraelio saugumo pajėgos apklausė 385 iš Gazos Ruožo išvykstančius pacientus ir jų palydovus.
Ataskaitoje teigiama, kad greitosios pagalbos automobiliai dažnai negali kirsti patikros punktų, todėl pacientų perkėlimas iš palestiniečių greitosios pagalbos automobilių į Izraelio greitosios pagalbos automobilius gali užtrukti.
Ataskaitoje Izraelis taip pat raginamas „sudaryti palankesnes sąlygas visiems būtiniausiems vaistams ir medicinos reikmenims“ patekti į skurdų Gazos Ruožą.
Izraelis draudžia į Gazos Ruožą gabenti prekes, kurios, jo manymu, gali būti naudojamos kariniais tikslais.
Nemažai medicinos reikmenų, pavyzdžiui, rentgeno aparatų ir kompiuterinių tomografų atsarginės dalys, patenka į šią dvejopos paskirties kategoriją, todėl jų trūksta Gazos ligoninėse.
Vakarų Krante gyvena apie 2,9 mln. palestiniečių, o Gazoje – apie 2,3 mln.
