„Pandemijos poveikis vėžiui regione yra tiesiog „katastrofinis“, – nurodė PSO Europos skyriaus vadovas Hansas Kluge, minint Pasaulinę vėžio dieną.
Iš 53 JT agentūros Europos regiono šalių, tarp kurių yra keletas Centrinės Azijos valstybių, kas trečioje vėžio gydymas yra iš dalies arba visiškai sutrikęs dėl koronaviruso pandemijos sukeltos apkrovos sveikatos apsaugos sistemoms ir kelionių apribojimų.
„Kai kuriose valstybėse trūksta vaistų nuo vėžio, daugelyje – net didžiausius resursus turinčių šalių – pastebimai sumažėjo naujai nustatomų vėžio atvejų skaičius“, – sakoma H.Kluge pareiškime.
Jame priduriama, kad dėl ekonominės krizės dar labiau augo socialinė nelygybė, daugeliui tapo sunkiau prisitaikyti prie sveikos gyvensenos arba sulaukti vėžio prevencijos ar gydymo paslaugų.
Nyderlanduose ir Belgijoje per pirmąjį karantiną 2020 metais diagnozuotų vėžinių susirgimų atvejų sumažėjo 30–40 proc., o Kirgizijos nacionaliniame onkologijos centre jų buvo nustatyta net 90 proc. mažiau.
Manoma, kad dėl vėluojančio diagnozavimo ir gydymo per ateinančius penkerius metus Jungtinėje Karalystėje mirčių skaičius nuo kolorektalinio vėžio gali išaugti 15 proc., o nuo krūties vėžio – 9 procentais.
Įprastais metais tokie neinfekciniai susirgimai kaip vėžys, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir diabetas yra tarp dažniausių mirties ir nedarbingumo priežasčių Europos regione, su jais susiję daugiau nei 80 proc. mirčių atvejų, nurodė agentūra.
Remiantis PSO parnešimu, organizacija planuoja sutelkti valdžios institucijas kovai su vėžiu, pirmiausia vykdant prevencijos, ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinant visiems prieigą prie diagnostikos ir gydymo.
