Be COVID-19 krizės, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau naujų ar vėl iškyla senų didelės rizikos patogenų, įskaitant sukeliančius MERS, paukščių gripą, Lasos karštligę, Marburgo hemoraginę karštligę ir Ebolos karštligę.
Šių metų pradžioje PSO paskelbė, kad įsteigs Naujų patogenų kilmės mokslinę patariamąją grupę (SAGO).
„Naujų virusų, galinčių sukelti epidemijas ir pandemijas, atsiradimas yra natūralus faktas, ir nors SARS-CoV-2 yra naujausias toks virusas, jis nebus paskutinis“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Norint išvengti būsimų protrūkių, labai svarbu suprasti, iš kur atsiranda naujų patogenų“, – pridūrė jis.
„Skubūs patarimai“
26 naujos PSO komandos nariai buvo atrinkti iš daugiau nei 700 kandidatų ir yra iš įvairių mokslo disciplinų.
PSO pristatyta komanda bus aptarta per dviejų savaičių viešas konsultacijas.
Tarp jų yra Berlyno virusologijos instituto vadovas Christianas Drostenas, Yungui Yangas iš Pekino genomikos instituto, Jeanas-Claude'as Manuguerra iš Prancūzijos Pasteuro instituto bei Inger Damon iš JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC).
Keli ekspertai taip pat priklausė bendrai PSO ir Kinijos mokslinei misijai, tyrusiai COVID-19 kilmę: Vladimiras Dedkovas, Faragas Elmoubasheras, Thea Fischer, Marion Koopmans, Hung Nguyenas bei Johnas Watsonas.
Įgaliojimuose sakoma, kad grupė turi PSO pateikti nepriklausomą visų prieinamų mokslinių ir techninių išvadų, gautų atlikus pasaulinius tyrimus dėl COVID-19 kilmės, vertinimą.
Ji taip pat turi patarti JT sveikatos agentūrai rengiant, stebint ir remiant kitus viruso kilmės tyrimus. Tai galėtų apimti „skubius patarimus“ dėl PSO operatyvinių planų įgyvendinti kitą pandemijos kilmės tyrimų seriją, ir patarimus dėl papildomų tyrimų.
„Pasprukusio“ iš laboratorijos viruso teorija
Pandemija nusinešė daugiau nei 4,85 mln. gyvybių ir sukrėtė pasaulio ekonomiką nuo tada, kai virusas pirmą kartą buvo aptiktas Kinijos Uhano mieste 2019 metų gale.
Po ilgo delsimo PSO tarptautinių ekspertų komanda šį sausį nuvyko į Uhaną parengti pirmojo etapo ataskaitos; ji parašyta kartu su kolegomis iš Kinijos.
Kovą paskelbtoje jų ataskaitoje nepaskelbta jokių tvirtų išvadų, tačiau pasiūlytos keturios hipotezės.
Pasak tyrėjų, labiausiai tikėtina, jog koronavirusinė infekcija COVID-19 pirmąkart buvo perduota šikšnosparnių žmonėms per tarpinį gyvūną, o teorija, kad užkratas galėjo pasklisti po incidento laboratorijoje, yra „labai mažai tikėtina“.
Tačiau tyrimas sulaukė kritikos dėl skaidrumo ir prieigos stokos ir dėl to, kad „pasprukusio“ iš laboratorijos viruso teorija nebuvo ištirta išsamiau.
Rugpjūtį Kinija atmetė PSO raginimus atnaujinti tyrimą dėl COVID-19 kilmės.
„Negalima gaišti“
PSO techniniam atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove sakė, kad nauja ekspertų komanda skubiai įvertins tai, kas žinoma, kas lieka nežinoma ir ką reikia nedelsiant padaryti.
„Tikiuosi, kad SAGO... rekomenduos tolesnius tyrimus Kinijoje ir galbūt kitur“, – sakė ji žurnalistams.
„Čia negalima gaišti“, – pridūrė ji.
PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas sakė, kad tai gali būti „paskutinė galimybė kolegialiai suprasti šio viruso kilmę“.
Anksčiau trečiadienį Kinijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Chen Xu Ženevoje JT korespondentų asociacijai sakė, kad SAGO darbo nederėtų „politizuoti“.
„Jei ketiname siųsti komandas į kitas vietas, manau, kad tai neturėtų būti Kinija, nes mes jau du kartus priėmėme tarptautines komandas“, – sakė jis.
„Metas siųsti komandas į kitas vietas“, – pridūrė Chen Xu.
