Kasmetinėje asamblėjoje, kurioje dalyvaus 194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės ir stebėtojos, peržiūrima ir patvirtina politika bei biudžetai.
„South China Morning Post“ (SCMP) rašo, kad daugiausia dėmesio bus kreipiama į tai, kaip šalys, įskaitant JAV, Australiją, Kanadą, Prancūziją ir Vokietiją sieks tyrimo dėl Kinijos atsako į koronaviruso protrūkį PSO rėmuose. Esą šalys galėtų paduoti Kinijos vyriausybę į tarptautinį teismą.
Šių šalių lyderiai jau pasakė, kad nori tyrimo dėl viruso kilmės, ar Kinija iš pradžių slėpė protrūkį ir ar Pekinas per vėlai pranešė pasauliui, kad virusą gali perduoti žmogus žmogui.
Pati PSO kritikuojama už tai, kad gyrė Kinijos atsaką į pandemiją kaip „skaidrų“, nors Pekinas tildė tuos, kurie protrūkio pradžioje norėjo įspėti apie pavojų, taip pat cenzūravo informaciją.
Nuo protrūkio pradžios pasaulyje nustatyta daugiau nei 4,64 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, apie 312 tūkst. su COVID-19 siejamų mirčių. Nuo ligos pasveiko 1,69 mln. žmonių. Oficialiais duomenimis, labiausiai koronavirusas paveikė JAV, kurioje registruota daugiau nei 1,5 mln. užsikrėtimo atvejų. Savo ruožtu Kinija tikina suvaldžiusi protrūkį.
Kinija atsidurs teisme?
Remiantis PSO konstitucija, organizacija neišspręstus konfliktus gali nukreipti į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje – pagrindinį Jungtinių Tautų (JT) teisinį organą.
Tačiau sveikatos apsaugos ir teisės ekspertai tikina, kad mažai tikėtina, jog tai įvyks, o TTT negalėtų priversti įgyvendinti sprendimo.
„PSO niekada nepadavė jokios valstybės į TTT, aš to nenumatau. Jei tai nutiks, tai neturėtų precedento“, – SCMP sakė pasaulinės sveikatos, teisės ir politikos mokslų profesorius Stevenas Hoffmanas iš Jorko universiteto.
Vakarų Bengalijos universiteto docentas Atulas Alexanderis teigė, kad būtų neįmanoma įgyvendinti TTT sprendimo, nes jį turėtų patvirtinti JT Saugumo Taryba, kurioje Kinija, kaip viena iš nuolatinių narių, turi veto teisę.
„Kinija turėtų sutikti su TTT jurisdikcija, o tai niekada nenutiks“, – SCMP sakė A.Alexanderis.
Paskutinį kartą Kinija į tarptautinį teismą buvo paduota 2016 metais. Tuomet Nuolatinis arbitražo teismas priėmė sprendimą Filipinų naudai dėl Pietų Kinijos jūros. Pasak teismo, Pekino teritorinėms pretenzijoms dėl šios jūros trūksta teisinio pagrindo, jos prieštarauja tarptautinei jūrų teisės konvencijai.
Pasak profesoriaus S.Hoffmano, net jei TTT bus iškelta byla dėl koronaviruso, teismas jos greičiausiai nenagrinės.
„Yra daugybė laukiančių bylų, teismas nagrinėja tik dvi-keturias bylas per metus“, – sakė jis SCMP.
Tarptautinės teisės profesorius Gianas Luca Burcas sakė, kad nacionaliniai ieškiniai ir vienašaliai JAV vyriausybės veiksmai Kinijai padarys daugiau reputacinės nei teisinės naudos.
„Nors teisinė rizika maža, egzistuoja politinė ir reputacinė rizika“, – tikino jis.
„Neigiami padariniai galėtų būti labai įvairūs ir darantys žalą. Kinija nerimauja, kad bus vykdomas koks nors tarptautinis tyrimas – Kinija turėtų su tokiu sutikti, tačiau neaišku, ar tai padarytų. Reikėtų faktų ieškojimo misijos, kuri patvirtintų, kas nutiko ir kas buvo blogai Kinijoje bei pasaulyje“, – tikino G.L.Burcas SCMP.
Karštas Taivano klausimas
Tarp asamblėjoje svarstytinų klausimų – rezoliucija, kurią pasiūlė Europos Sąjunga (ES). Ja šalys raginamos kartu vystyti prieinamos kainos diagnostikos ir medicinos priemones, COVID-19 vakcinas, taip pat reikalauti PSO, kad organizacija kiek įmanoma greičiau parengtų ataskaitą apie globalų atsaką į pandemiją.
Pirmadienį asamblėjoje bus balsuojama, ar Taivanas turėtų būti pakviestas stebėtojo teisėmis. Šios rezoliucijos priėmimui reikėtų daugiau nei pusės narių pritarimo, nepanašu, kad tai įvyks, rašo „Quartz“.
Vis dėlto, daug šalių yra pasiryžusios viešai deklaruoti paramą Taipėjui nepaisant Pekino grasinimų. „Quartz“ nurodo, kad tai bus ženklas, kokią žalą Kinijos atsakas į pandemiją padarė jos tarptautiniam įvaizdžiui.
Kad ir kaip bus nubalsuota, tai nustatys standartą Taivano geopolitinėms ambicijoms, ir kaip pasaulis renkasi atsakyti į augančią Kinijos galią, taip pat konflikto tarp JAV ir Kinijos ateitį, rašo „Quartz“.
Šią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino PSO vadovą pakviesti Taivaną į kitą savaitę rengiamą asamblėją koronaviruso pandemijos klausimams aptarti. Kinijos ambasada trečiadienį išsakė „griežtą nepasitenkinimą ir ryžtingą nepritarimą“ dėl tokio L.Linkevičiaus raginimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pandemija sustiprins Taivano poziciją pasaulyje, bet Lietuva vedle į pripažinimą dar netaps
Taivano pakvietimą tvirtai remia Jungtinės Valstijos, bet tam griežtai priešinasi Kinija. Kinijos komunistinė valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti salos kontrolę, o paramą Taivanui kritikuoja kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.
Taivanas – de facto nepriklausoma valstybė, nors niekada formaliai nepaskelbė nepriklausomybės. Nuo 1971 metų Pekinas atstovauja Taivanui visose JT institucijose, įskaitant PSO.
2009-2016 metais sumažėjus įtampai tarp Taipėjaus ir Pekino, Taivanas į Pasaulio sveikatos asamblėją būdavo kviečiamas stebėtojo teisėmis. Situacija pasikeitė Taivano prezidente išrinkus Pekinui nepalankią prezidentę Tsai Ing-wen.
Dėl sėkmingo Taivano atsako į pandemiją ir blogėjant įvairių pasaulio šalių santykiams su Kinija, Taivano, kaip stebėtojo klausimas, vėl iškyla pilnu pajėgumu, rašo „Quartz“.
23,78 mln. gyventojų turinčiame Taivane nustatyta 440 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 7 su COVID-19 siejamos mirtys.
