Teigiama, kad ketvirtadienio popietę Dunojaus upė Budapešte jau buvo išsiliejusi iš krantų ir užtvindė gatves.
Socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas skęstantis Vengrijos sostinės simbolis – šalies parlamentas.
Didžiausio potvynio Vengrijos sostinėje tikimasi rugsėjo 21 d. vakare, pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurį cituoja vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“. Pasak premjero, nepaisant situacijos rimtumo, Vengrijos valdžios institucijos turi pakankamai išteklių potvyniui suvaldyti.
Daugelį metų neregėtos liūtys Centrinėje Europoje užtvindė upes. Pirmadienio rytą potvynio pavojaus lygis Dunojaus upėje ties Budapeštu siekė 3 lygį. Sostinės meras Gergely Karacsony nurodė, kad antroje savaitės pusėje Dunojus gali pakilti iki daugiau kaip 8 metrų.
Tikėtina, kad Dunojaus lygis pakils iki aukščiausio per 10 metų, ir baiminamasi, kad upė gali išsilieti.
„Prie Budapešto artėja didžiausias per pastarąjį dešimtmetį potvynis, todėl nuo pirmadienio vakaro uždarėme dokus, taip pat Margaretos salą (miesto centre)“, – antradienį nurodė Budapešto meras.
Valdžios institucijos įrenginėja mobilias užtvankas ir laikinus pylimus, kad būtų galima susidoroti su potvyniu netoli upės.
Didžiausi potvyniai per dešimtmečius
Didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius Vidurio Europą užklupę potvyniai nuo Rumunijos iki Lenkijos paliko po savęs griuvėsių pėdsakus ir nusinešė mažiausiai 22 žmonių gyvybes.
Purvas ir nuolaužos užklojo miestus, buvo sugriauti tiltai, namai, apsemti automobiliai, o valdžios institucijos ir namų ūkiai turėjo apmokėti milijardus eurų siekiančias sąskaitas už padarytą žalą.
Dešimtys tūkstančių namų liko be elektros Rumunijoje ir Čekijoje, kur artimiausiomis dienomis prognozuojama daugiau kritulių. Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, pietų Vokietijoje ir kai kuriose Austrijos dalyse taip pat tikimasi gausesnio lietaus.
Čekijoje upės vis dar liejasi iš krantų, o Slovakijoje ir Vengrijoje kyla Dunojaus upės lygis. Potvyniai palietė ir Austriją.
Čekijos finansų ministerija pagal 2024 m. biudžeto pakeitimą potvynių padarytai žalai likviduoti skirs 30 mlrd. kronų (1,19 mlrd. eurų), o kitais metais tam pačiam tikslui skirs dar papildomai 10 mlrd. kronų (398 mln. eurų) pranešė naujienų agentūra ČTK.
Lenkija siunčia savo karius
Ko gero, ciklonas „Boris“ smarkiausiai smogė Lenkijai. Savanoriai ir gelbėtojai visą trečiadienio naktį dirbo stiprindami Vroclavo miestą nuo artėjančio potvynio, o tuo tarpu Vengrija atidarė užtvanką, nes ministras pirmininkas perspėjo, kad artėja „lemiamas laikotarpis“.
„Šiąnakt įvyko daug įvykių, – pažymėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Vroclave vykusiame krizių valdymo posėdyje. – Mums reikės skubios informacijos... iš tų vietų, kurios sulaukė didelio kiekio vandens“.
Žmonių eilės Vroclave perdavinėjo smėlio maišus upių krantams sutvirtinti ir pastatams apsaugoti, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad į nuo potvynio nukentėjusius regionus buvo dislokuota daugiau kaip 14 tūkst. karių, ginkluotosios pajėgos naudojo sraigtasparnius žmonėms evakuoti ir apsaugai nuo potvynio stiprinti, o dronai stebėjo padėtį iš viršaus.
Stichija pasiekė ir Šiaurės Italiją
Pasak „The Guardian“, po pražūtingų potvynių ir nuošliaužų Italijos šiauriniame Emilijos-Romanijos regione per naktį iš namų buvo evakuota apie 1 000 žmonių.
O šalies premjerės Giorgia Meloni kraštutinių dešiniųjų vyriausybė buvo apkaltinta, kad jai trūksta valios kovoti su klimato krize.
Smarkios liūtys užklupo tas pačias Emilijos-Romanijos sritis, kurios 2023 m. gegužę smarkiai nukentėjo nuo potvynio, per kurį žuvo 17 žmonių ir buvo padaryta 8,5 mlrd. eurų žala.
Dėl stichijos regione uždarytos mokyklos, sutriko geležinkelio linijos, o kai kuriuos kelius užblokavo nuošliaužos. Ugniagesiai gelbėtojai regione atliko daugiau kaip 500 gelbėjimo operacijų, įskaitant sraigtasparnių panaudojimą žmonėms kelti iš užlietų namų.
„Esame visiškoje ekstremalioje situacijoje... įvykis labai panašus į tą, kuris buvo pernai gegužę“, – radijui „Radio 24“ komentavo Ravenos miesto meras Michelis De Pascale.
Pranešimų apie žuvusiuosius per naujausius potvynius, nuo kurių nukentėjo ir dalis kaimyninio Markės regiono, negauta. Tačiau gyventojai pyksta dėl vangiai vykdomų darbų, kuriais siekiama apsaugoti regioną nuo potvynių.
-
Lenkijoje – apokaliptiniai vaizdai: liūtys siaubia miestus, Krokuvoje užlieta ligoninė, įspėjama dėl potvynių
-
Potvynių niokojamoje Lenkijoje daugėja kraupių liudijimų: dukra mėgina rasti tėvus – jų namus nuplovė
-
Čekijos ir Lenkijos pasienyje potvynis sugriovė pylimą: ir taip skęstančiai Ostravai – dar didesnė grėsmė
-
Europą siaubia griausmingos liūtys ir potvyniai: klimatologas paaiškino, kodėl gamta šėlsta
-
Dalis Europos – po vandeniu: Budapeštas ir Vroclavas tvirtina pylimus, Lenkijoje auga aukų skaičius
-
Užlietose Lenkijos vietovėse – įspėjimas plėšikams: pasigailėjimo nebus, tamsoje nepasislėpsite
-
EK vadovė Lenkijoje susitiks su potvynių paveiktų šalių lyderiais
„Mano namai vėl sugriauti, – Ravenos provincijos Faencos miestelio gyventojas sakė vaizdo įraše, kurį parengė Italijos nuotraukų ir vaizdo įrašų agentūra „Local Team“. – Tai gėdinga, politikai nieko nedaro“.
Įspėjimai turistams
Italijoje dirbanti gidė iš Lietuvos Aida Skorupskas įspėja turistus, kad atidžiai planuotų savo keliones.
„Dėmesio visiems, kas artimiausiu metu skrenda ar važiuoja į Riminį ir Emilijos – Romanijos regioną!
Potvyniai Cesena, Forli, Faenza. Užlieti pliažai Riminyje, Cesenatico ir aplink. Nevyksta traukiniai.
Jei jums reikia vykti į Ankoną, Boloniją, Milaną, šiandien traukiniai nevyks.
Rytoj rugsėjo 20 ir šiaip bus visuotinis transporto streikas. Tai nevažiuos nieks niekur.
Neplauks net vandens „autobusai“ vaporetto Venecijoje.
Jei kas įsigijo bilietus vandens transportui, išnaudokite juos šiandien.
Privatus vandens transportas, aišku, dirbs.
Nežinau, ar veikia Rimini oro uostas. Bet Riminyje ir Riccione apsemti pliažai ir blogas oras“, – rašo savo paskyroje „Facebook“ gidė.
