Už V.Putino sprendimo įsiveržti į Ukrainą slypi žiauri ironija – Rusijos lyderis, vaizduojantis save kaip istorijos žinovą, klydo, nes per mažai dėmesio skyrė paskaitoms apie „didįjį tėvynės karą“ (Vokietijos-SSRS karą), kuris baigėsi Vokietijos kapituliacija, rašo CNN.
„Mėnesį bandžiau tai suprasti, nes kad ir koks žiaurus būtų Putinas, niekada negalėtum sakyti, kad jo veiksmai buvo nelogiški“, – sako Peteris T.DeSimone'as, Rusijos ir Rytų Europos istorijos docentas iš Utica universiteto Niujorke.
„Visa tai nelogiška, ir tai yra baisiausias dalykas“, – sako jis.
„Tai nėra normalu dėl to, ką jis darė praeityje. Tai yra kažkas, kas neturi prasmės daugeliu lygių. Ir kalbama ne tik apie Antrąjį pasaulinį karą“.
Žinoma, šie du karai skiriasi iš esmės. Nacių karo mašina buvo didžiulė, judri ir gerai apmokyta. Per pirmąją 1941 m. birželio invazijos savaitę Vermachtas nužudė ir sužeidė 150 000 Raudonosios armijos karių. Jie užgrobė didžiulius plotus, viename jų įstrigo keturios sovietų armijos – čia buvo paimta 700 000 karo belaisvių, rašo CNN.
Dar vienas skirtumas – nėra jokio panašumo tarp Josifo Stalino, sovietų diktatoriaus, ir demokratinio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
J.Stalinas buvo sociopatas (kadaise ištraukęs iš narvo savo šeimos papūgėlę ir ją nužudęs, mat jį sunervino paukštelio čiulbėjimas), kuris badu marino milijonus ukrainiečių ir žudė politinius varžovus. V.Zelenskis yra demokratiškai išrinktas lyderis, sutelkęs ukrainiečius ir įkvėpęs pasaulį, ryškiai demonstruodamas drąsą ir iškalbingai gindamas demokratiją.
Tačiau atidžiau pažvelgus į V.Putino kovą Ukrainoje – išryškėja ironiškos paralelės. Karo istorikai teigia, kad V.Putinas seka Hitlerio scenarijumi mažiausiai trijose srityse.
V.Putinas pamiršo pagrindinę karo taisyklę
Kai per Pirmąjį pasaulinį karą britai pristatė pirmuosius tankus, kariai išsigandę pabėgo. Tačiau Ukraina tapo „rusų tankų kapinėmis“. Ukrainos kariai tankų vilkstinėms naikinti naudoja viską – nuo dronų iki „Javelins“.
Tačiau rusiški tankai stojo ir dėl kitos stebinančios priežasties – degalų trūkumo. Degalų trūkumas yra didesnės problemos dalis. Kadaise išliaupsinta Rusijos kariuomenė Ukrainoje įstrigo ne tik dėl įnirtingo pasipriešinimo, bet ir dėl kitos priežasties – logistikos, teigia CNN.
V.Putinui prastai sekasi pamaitinti ir kitaip aprūpinti savo armiją. Buvo pranešimų, kad Rusijos kariai plėšė bankus ir prekybos centrus, tankams baigiasi degalai, o kariai, naudojantys nekokybiškas karinio ryšio formas, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, prisidėjo prie, kaip nurodo Ukraina, mažiausiai septynių Rusijos generolų žūties.
„Remiantis įrodymais, V.Putinas manė, jog dislokuodamas specialiąsias pajėgas ir oro desantininkų dalinius gali iškovoti greitą pergalę“, – sako Nostradamo universiteto karo istorijos profesorius Ianas Ona Johnsonas.
„Taigi, kai jie buvo priversti pradėti daug tradiciškesnį karą, kuriame iš esmės dalyvavo didžioji Rusijos kariuomenės dalis palei Ukrainos sieną, jie nebuvo pasiruošę tikro logistikos plano“.
Prastas logistinis planavimas taip pat suvaidino lemiamą vaidmenį nacistinės Vokietijos pralaimėjimui Rytų fronte, kur Hitleris tikėjosi greitos pergalės.
Vokietijos kariuomenė nesugebėjo sukurti pakankamai tiekimo linijų, reikalingų dideliems atstumams ir atšiaurioms Sovietų Sąjungos vietovėms. Vokiečių tankuose baigėsi degalai. Šio prasto logistinio planavimo pasekmės – lemtingos atėjus žiemai Rusijoje.
Hitleris daugeliui savo karių neparūpino žieminių drabužių. Vokiečių kareiviai buvo priversti kautis šaltyje vilkėdami vasarines uniformas, kai kurie naudojo laikraščius ir šiaudus, kad apsisaugotų nuo šalčio.
„Buvo pragaištinga, kai prasidėjo ypač atšiauri Rusijos žiema, – sako I.O.Johnsonas. – Maždaug 250 000 vokiečių karių tą žiemą patyrė nušalimų arba mirė nuo šalčio.“
Vokiečių kariuomenė žemiausią tašką pasiekė Stalingrado mūšyje – tai laikoma Antrojo pasaulinio karo lūžio tašku. Ten blogai aprūpinti vokiečių kareiviai buvo priversti valgyti arklius, šunis ir žiurkes, kad išgyventų žiemą.
Šiandieninis kovų mastas neprilygsta rytiniam frontui, tačiau abiejų karų pamokas galima būtų priskirti amerikiečių generolo Omaro Bradley žodžiams, pasakytiems Antrojo pasaulinio karo metais:
„Mėgėjai kalba apie strategiją. Profesionalai kalba apie logistiką“.
Atstūmė potencialius sąjungininkus
Karas jau kupinas širdį veriančių vaizdų, tačiau viena nuotrauka – pati jautriausia.
Tai visus „persekiojanti“ nuotrauka, kurioje nėščia ukrainietė suplėšytais drabužiais nešama ant neštuvų. Moteris yra sąmoninga, ji ranka liečia savo pilvą, kuris išteptas krauju. Ir ji, ir jos kūdikis vėliau mirė nuo sužalojimų. Ukrainos valdžia pranešė, kad moteris buvo gimdymo namuose, apgultame Mariupolio mieste, kai jį apšaudė Rusijos artilerija.
Vaizdas atskleidė tai, ką dabar mini dauguma komentatorių – tai standartinis V.Putino požiūris į karą: jis beatodairiškai žudo civilius, kad palaužtų Ukrainos žmonių valią.
Tačiau Rusijos armijos žiaurumas turi priešingą poveikį, rašė Maria Varenikova iš Lvivo neseniai paskelbtame straipsnyje „New York Times“.
„Jei šiuo metu Ukrainą užvaldo viena svarbiausių emocijų, tai yra neapykanta, – sakė M.Varenikova. - Tai yra gili emocija, sėjanti kartėlį prezidentui V.Putinui, jo kariuomenei ir vyriausybei“.
Paslėptas karo „lobis“
CNN rašo, kad V.Putinas turi potencialių „sąjungininkų“ Ukrainoje. Rusija ir Ukraina yra dvi slavų tautos, kurias sieja religiniai ir kultūriniai ryšiai. Daugelis ukrainiečių turi giminių Rusijoje ir kalba šia kalba. Istoriškai daugiau ištikimybės Rusijai buvo rytinėje šalies dalyje.
Tačiau beatodairiškas V.Putino žiaurumas prieš civilius sujungia ukrainiečius taip, kaip niekada. Vienas komentatorius neapykantą pavadino karo „paslėptu lobiu“, nes ji gali palaikyti ištisų kartų pasipriešinimą.
Beatodairiškas Hitlerio žiaurumas prieš sovietų civilius taip pat turėjo lemiamos įtakos jo pralaimėjimui.
Hitleris turėjo daug potencialių sąjungininkų Sovietų Sąjungoje. Daugelis sovietų niekino ir bijojo J.Stalino, kuris nuolat žudydavo politinius oponentus, vykdydavo egzekucijas kariniams vadovams ir persekiodavo sovietų piliečius. Jis nužudė apie keturis milijonus ukrainiečių, marindamas juos badu per vieną liūdnai pagarsėjusį laikotarpį, žinomą kaip Holodomoras.
Štai kodėl kai kurie žmonės iš pradžių sutiko Hitlerį kaip išvaduotoją, o kai kuriems vokiečių kariams įteikė kalėdines dovanas. Tačiau žiaurus Hitlerio elgesys su civiliais greitai sustiprino sovietų pasipriešinimą.
Vokiečių kariuomenė apiplėšė ir marino badu Rusijos miestus. Vietos žydus ir kitas mažumas šaudė arba nuodijo dujų kamerose. Nacių propaganda mokė vokiečius, kad sovietai apskritai yra prastesni „mongolizuoti“ slavai, nusipelnę mirties ar pavergimo.
„Naciai nebuvo okupacinė jėga; jie nuo pat pradžių buvo naikinimo jėga“, – sako T.DeSimone, istorikas iš Utikos universiteto.
Stalinas buvo taip nekenčiamas, kad maždaug milijonas sovietų tarnavo Vokietijos kariuomenėje, sako istorikas I.O.Johnsonas:
„Užuot pasinaudojęs daugybe žmonių, kurie galėjo būti pritariantys arba bent jau manantys, kad vokiečiai buvo geresni už sovietus, Hitleris greitai atstūmė visas tas grupes“.
Pateisinti karui – kalba, panaši į Hitlerio
V.Putinas paskelbė ilgą esė „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, kuria siekė paaiškinti, kad tarp dviejų šalių egzistuoja dirbtinis padalijimas ir „tikras Ukrainos suverenitetas įmanomas tik bendradarbiaujant su Rusija“.
Kaip ir fiureris, Rusijos prezidentas apgailestauja dėl tragedijos, ištikusios jo tėvynę.
V.Putino kalba kai kuriuos istorikus sukrėtė. Jie sakė, kad jis kartojo tą pačią retoriką, kurią Hitleris naudojo „Mein Kampf“. Hitlerio knyga buvo kupina iškreiptos istorijos apie prarastą Vokietijos didybę, pasaulinius sąmokslus, pakirtusius Vokietijos galią, ir kitos žmonių grupės užkariavimo pateisinimų.
„Kaip ir fiureris, Rusijos prezidentas apgailestauja dėl tragedijos, ištikusios jo tėvynę, buvusią imperiją, ir jis taip pat nori atsukti laiką atgal“, – savo straipsnyje rašė Izraelio laikraščio „Haaretz“ reporteris Avi Garfinkelis.
V.Putino Ukrainos darbotvarkė primena Hitlerio „Mein Kampf“
Tai gali būti vienas iš labiausiai nerimą keliančių V.Putino ir Hitlerio ryšių. Kai kurie V.Putino kritikai teigia, kad jis naudoja nacių kalbą ir propagandos metodus, kad pateisintų invaziją į Ukrainą. Jie palygino simbolį „Z“, užrašytą ant rusų tankų, su simboliu, kurį naciai naudojo koncentracijos stovyklose. Kiti palygino neseniai įvykusį masinį karo mitingą, kurį V.Putinas vedė Maskvos stadione, su Hitlerio kalbos scenomis liūdnai pagarsėjusiame nacių propagandiniame filme „Valios triumfas“.
Vienos stipriausių reakcijų į V.Putino retoriką kyla iš jo teiginio, kad Rusijos armija siekia Ukrainos „denacifikacijos“ ir apsaugoti žmones, „patyrusius Kyjivo režimo genocidą“.
Timothy Snyderis, pagrindinis Vidurio Europos istorijos ir holokausto žinovas, sako, kad V.Putino teiginys apie „denacifikaciją“ yra absurdiškas, nes jis bando pateisinti įsiveržimą į demokratinę šalį, kuriai vadovauja žydas prezidentas, praradęs giminaičius per Holokaustą.
T.Snyderis V.Putino pateisinimą vadina Hitlerio didžiojo melo variantu – nacių propagandos metodu, kuris primygtinai reikalauja, kad jei politinis lyderis pakankamai daug kartų pakartos įtikinamą ir didžiulį melą, žmonės galiausiai tuo patikės.
„Adolfas Hitleris turėjo keletą patarimų viešiesiems ryšiams: sakyk tokį didelį melą, kad žmonės netikėtų, jog tu kada nors bandysi juos apgauti tokiu dideliu mastu“, – rašė T.Snyderis savo esė pavadinimu „Hitleriški V.Putino triukai ir taktikos Ukrainoje“.
Meluodamas, kad Ukrainą valdo naciai, nusiteikę genocidui, V.Putinas tyčiojasi iš žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, sako T.Snyderis, knygos „Apie tironiją“ autorius.
Tačiau V.Putino Didžiojo melo taktika taip pat gali atsiliepti. Šalyje, kurioje daug piliečių protėvių žuvo per Holokaustą, tokios istorinės tragedijos pasitelkimas karui pateisinti gali tik paskatinti kai kuriuos ukrainiečius labiau pasiryžti ginti savo tėvynę.
Galbūt todėl kai kurie ukrainiečiai V.Putino nebevadina Rusijos prezidentu.
Jie vadina jį „naujuoju Hitleriu“.
Tai galėtų būti didžiausia ironija
Mes žinome Hitlerio invazijos rezultatą. Sovietų Sąjunga galiausiai sunaikino nacių karo mašiną. Sovietai labiau nei bet kuri šalis lėmė nacistinės Vokietijos pralaimėjimą.
Apytiksliai 26 milijonai rusų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Vienas iš jų buvo V.Putino dvejų metų brolis Viktoras, žuvęs po to, kai Vokietijos kariuomenė apgulė vieną Rusijos miestą ir užblokavo maisto bei vandens tiekimą.
Nežinome, kaip baigsis karas Ukrainoje. V.Putinas vis tiek gali nugalėti. Pasak kai kurių, jis galėtų suskaldyti tautą ir užgrobti turtingus energijos išteklius Rytų Ukrainoje.
Kare nėra tik vienos pusės, kuri elgtųsi brutaliai. Ukrainos kariai buvo apkaltinti rusų kalinių šaudymu.
Bet jei Ukraina kaip nors išsaugos savo nepriklausomybę ir savo teritoriją, gali nutikti kažkas, kas gali sukelti vieną didžiausių ironijų, rašo CNN.
Ukrainos pergalė bus vaizduojama kaip dar vienas „Didysis Tėvynės karas“. Ukrainiečiai savo šalies pergalę minės paradais ir paminklais. Ir V.Putinas nebebus giriamas kaip gudrus ir drąsus lyderis, atkūręs Rusijos didybę manipuliuodamas šachmatų figūromis pasaulinėje arenoje.
Jis bus vertinamas kaip kvailys, kurio nuobodulys ir žiaurumas privertė jį daryti tokias pačias klaidas, kokias darė diktatorius, kurį jis prisipažino niekinantis, rašo CNN.