V.Putinas greičiausiai nesės prie derybų stalo, nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV rinkimus

Rusija stebi JAV politiką kaip vanagas. Taip praėjusią savaitę Kyjive žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie Maskvos norą derėtis. „Tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / Imago / Scanpix nuotr.

Jei Kamala Harris būtų išrinkta, tikimasi, kad ji didžiąja dalimi tęstų Joe Bideno administracijos politiką, kuri, nors kartais ir sukelia tam tikrų nesutarimų, iš esmės palaiko Ukrainą, įskaitant Vakarų ginkluotės naudojimą smūgiams giliau Rusijoje.

Visai priešingą poziciją išreiškė Donaldas Trumpas, kuris užsiminė apie galimybę nutraukti paramą Ukrainos karui ir teigė, kad galėtų užbaigti karą „per vieną dieną.“ Jo kandidato į viceprezidentus J.D.Vance'o siūlomas taikos planas savo sąlygomis akivaizdžiai primena V.Putino pageidavimus.

Analitikai sako, kad Amerikos politika šiuo metu yra kryžkelėje, tačiau tai nebūtinai reiškia lūžio tašką taikos derybose.

Taip yra todėl, kad nėra ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi sėsti prie derybų stalo, nepriklausomai nuo to, kas taps JAV prezidentu.

„Ką D.Trumpas mano galintis padaryti, kokių svertų turi, šiuo metu nėra aišku – tačiau nemanau, kad tai bus greitas procesas“, – sakė Thomas Grahamas, Rusijos užsienio politikos ekspertas ir narys užsienio ryšių taryboje.

Vis dėlto, ekspertų teigimu, JAV pagalbos mažinimas gali reikšmingai paveikti padėtį mūšio lauke.

„Shutterstock“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas
„Shutterstock“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

„Jei trūks Vakarų vienybės ir aiškaus įrodymo, kad Vakarai ir Ukraina turi bendrą viziją, ko jie siekia, V.Putinas neturės jokios priežasties permąstyti savo veiksmų Ukrainoje“, – pridūrė T.Grahamas.

Ekspertai taip pat teigia, kad šio karo mastas per didelis, kad Maskva ir Kyjivas galėtų jį paprastai išspręsti derybomis. Tai daug platesnis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų.

V.Putinui „Ukraina tėra priemonė pasiekti galutinį tikslą – dar labiau sumažinti JAV įtaką tarptautiniuose reikaluose“, – sakė Johnas Loughas, Londono ekspertų grupės „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos asocijuotas narys.

„Kai D.Trumpo patarėjai paaiškins jam, kas iš tikrųjų vyksta, ir tai, kad Kinija atliko esminį vaidmenį, leisdama Rusijai toliau kovoti šiame kare, jis gali staiga suprasti, kad jo požiūris į V.Putiną nėra toks palankus“, – sakė J.Loughas, pridurdamas, jog Pekinas bet kokias nuolaidas laikys „dar vienu JAV silpnumo ženklu“.

Tai prieštarauja griežtai D.Trumpo retorikai dėl Kinijos keliamos grėsmės.

Ilgalaikis karas naudingas V.Putinui, kuris pasirengęs susitaikyti su dideliais nuostoliais. NATO duomenimis, per karą žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 600 tūkstančių Rusijos karių.

„Rusai didina savo karių skaičių, kad bet kokia kaina išstumtų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Kursko regiono,“ – sakė Olehas Širjaevas, 225-ojo Atskirojo šturmo bataliono, kovojančio per netikėtą Ukrainos įsiveržimą į Rusijos teritoriją, vadas. „Pagrindinė Rusijos taktika šiame kare yra karių skaičius – vykdomi masiniai puolimai ir atakos. Jie tai daro visuose fronto ruožuose.“

Ukrainos Zaporižios regione kitas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas teigė: „Siųsdami didelį skaičių karių į kovą kaip pabaisas, jie bando įsitvirtinti priekinėse pilkose zonose.“ Pareigūnas, kuris paprašė, kad jo vardas būtų minimas tik pagal jo šaukinį „Bankir“, tai reiškia „apskaitininkas“, CNN sakė, kad sudėtinga fortifikacijų sistema Zaporižioje padeda Ukrainai ginti frontą. Tačiau Kyjivas supranta, kad to nepakanka.

Trečiadienį Ukrainos Parlamentas balsavo už karo būsenos ir šaukimo pratęsimą dar 90 dienų. Nacionalinio saugumo taryba paskelbė, kad planuojama pašaukti papildomus 160 000 žmonių.

Ukrainos kariškiai, su kuriais kalbėjosi CNN, sakė, kad Rusija turi ir kitų pranašumų, tokių kaip neribotas skaičius dronų, brangūs lėktuvai ir daugiau transporto priemonių, leidžiančių kovoti rudenį ir žiemą.

Kariškiai sakė, kad Ukrainai reikia paramos tiek pėstininkams, tiek ginkluotės atsargoms.

„Turime amunicijos, tačiau, kaip sako artileristai, jos niekada nepakanka“, – sakė 15-osios brigados Nacionalinės gvardijos atstovas Vitalijus Milovidovas, kovojantis rytų Donetsko regione, kur Rusijos pajėgos ir toliau žengia nedidelius žingsnius į priekį.

Europos šalys skuba didinti amunicijos gamybą Ukrainai, kad išvengtų atsitraukimo, jei JAV parama sumažėtų.

Tačiau net jei JAV politika ir toliau tęsis dabartine trajektorija, Kyjivo Vakarų sąjungininkai, atrodo, nėra linkę suteikti tokio lygio išteklių, kokių reikia, norint pasiekti didelių laimėjimų mūšio lauke.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų