„Užsienio agento“ statusas bus suteiktas toms nekomercinėms organizacijoms (NKO), kurios finansuojamos iš užsienio.
Šis dokumentas buvo priimtas Valstybės Dūmoje šių metų liepos 13 dieną ir patvirtintas Federacijos Taryboje liepos 18 dieną. Jis įsigalios po 120 dienų nuo jo publikavimo.
Pagal naująjį įstatymą „užsienio agentai“ privalės nurodyti savo statusą publikuodami tokios NKO leidžiamą medžiagą ir platinamą žiniasklaidoje, taip pat panaudojant internetą.
Tokios NKO turės užsiregistruoti Teisingumo ministerijoje atskirame registre – joms bus suteiktas „atliekančios užsienio agento funkcijas“ statusas.
Nekomercine organizacija, atliekančia užsienio agentės funkcijas, įstatyme laikoma Rusijos NKO, kuri gauna finansavimą ar kito turto iš užsienio valstybių, jų valstybinių institucijų, tarptautinių ir užsienio organizacijų arba asmenų ar Rusijos juridinių asmenų, gaunančių piniginių lėšų ar kitokio turto iš minėtų šaltinių (išskyrus atvirąsias akcines bendroves, kuriose dalyvauja valstybė, ir jų antrines draugijas), ir kuri dalyvauja taip pat ir užsienio šaltinių interesuose, politinėje veikloje, vykdomoje Rusijos teritorijoje.
Nekomercinė organizacija, išskyrus politinę partiją, pripažįstama dalyvaujančia politinėje veikloje Rusijos teritorijoje, jeigu, nepriklausomai nuo tikslų ir uždavinių, nurodytų jos steigiamuosiuose dokumentuose, dalyvauja (taip pat finansuodama) organizuojant ir rengiant politines akcijas, siekdama padaryti poveikį valstybės institucijų priimamiems sprendimas, kurių tikslas – pakeisti jų vykdomą valstybės politiką, taip pat formuojant viešąją nuomonę minėtais tikslais.
Per pirmąjį svarstymą dokumentas numatė administracines sankcijas už šio įstatymo projekto reikalavimų nevykdymą, bet šios normos buvo atmestos antrajame svarstyme, kad rudenį jas būtų galima priimti atskiru įstatymu.
Todėl nukeltas paties įstatymo dėl „užsienio agentų“ įsigaliojimo terminas – ne per 90 dienų po paskelbimo, o per 120 dienų, kad abu dokumentai įsigaliotų vienu laiku.
Drauge įstatyme paliktos nuostatos dėl baudžiamosios atsakomybės už šio dokumento reikalavimų nevykdymą.
Pavyzdžiui, jeigu NKO piktybiškai vengia pareigos pristatyti dokumentus, būtinus įtraukti į registrą, jos atstovams grės nuobauda iki 300 tūkst. rublių (26 tūkst. litų) arba privalomieji darbai iki 480 valandų. Bet gali būti paskirta ir griežtesnė bausmė – pataisos darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Steigiant NKO (tarp jų tas, kurios atlieka užsienio agentų funkcijas) arba užsienio nekomercinės nevyriausybinės organizacijos struktūrinį padalinį, kurių veikla susijusi su piliečių skatinimu atsisakyti vykdyti pilietines pareigas arba vykdyti kitas neteisėtas veikas, užtraukia nuobaudą iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. litų), arba laisvės atėmimą iki trejų metų, arba priverčiamuosius darbus iki trejų metų, arba laisvės atėmimą tokiam pat laikotarpiui. Tokia pat bausmės grės už vadovavimą tokiai organizacijai.
Už steigimą religinio ar visuomeninio susivienijimo, kurio veikla susijusi su smurtu piliečiams arba kitokiu pakenkimu jų sveikatai, taip pat už vadovavimą tokiam susivienijimui gresia nuobauda iki 300 tūkst. rublių ar laisvės apribojimas iki ketverių metų, priverčiamieji darbai iki ketverių metų, arba laisvės atėmimas tokiam pat laikotarpiui.
Įstatymo projektas netaikomas valstybinės kompanijoms, valstybinėms korporacijoms ir jų įsteigtoms NKO, be to, valstybinės, tarp jų biudžetinėms, įstaigoms, savivaldybių įstaigoms, užregistruotoms religinėms organizacijoms, taip pat Prekybos ir pramonės rūmų darbdavių susivienijimams.
Pagal įstatymą, politine nelaikoma veiklos mokslo, kultūros, meno, sveikatos apsaugos, piliečių sveikatos profilaktikos ir apsaugos, socialinės paramos ir piliečių gynimo, motinystės ir vaikystės apsaugos, neįgaliųjų socialinio rėmimo, sveikos gyvensenos propagavimo, kūno kultūros ir sporto, gyvūnijos ir augalijos apsaugos, labdaringos veiklos, taip pat veiklos labdarai ir savanorystei remti srityse.
Daugelis Rusijos NKO griežtai kritikavo šį įstatymo projektą, o seniausios teisių gynimo organizacijos „Maskvos Helsinkio grupė“ vadovė Liudmila Aleksejeva pavadino dokumentą „niekšišku“.
