Vietiniai dažniausiai apie pasaulį sužino tik iš jų miestelyje rodomų rusiškų televizijų, o retkarčiais mato ir iš Rusijos per jų gyvenvietę vykstančias karines mašinas.
Tiesa, miestelio vaikai jau spėjo sudalyvauti Donecke vykusiame gegužės 9-osios kariniame parade, kur žygiavo persisrengę mažaisiais desantininkais.
Jie moka kautis peiliais, įvairių kovinių imtynių veiksmų, o taip elgtis su ginklais. Kasmet vietos bendruomenė organizuoja ir „Ateities kario“ konkursą, kur vaikai rodo kovinius sugebėjimus.
Vakariečiams tokie dalykai mokykloje gali pasirodyti labai netinkami, bet Amvrosijivkos gyventojai dar gyvena sovietinių laikų dvasia, kai visi buvo rengiami galimai atominei atakai ar karui su Vakarais.
Per pastaruosius 25 metus tokios pamokos Ukrainoje vis labiau nyko, bet karas Rytų Ukrainoje jas atgaivino ir vėl.
„Mes visada jautėme labiau rusais, bet dabar įvykiai tai dar labiau palengvino“, – šypsodamasi kalbėjo mokyklos direktorė. Pasak jos, tėvai dabar atsisakė mokymo ukrainiečių kalba ir visos pamokos vyksta tik rusiškai.
„Mes visada jautėmės labiau rusais, bet dabar įvykiai tai dar labiau palengvino“, – šypsodamasi kalbėjo mokyklos direktorė. Pasak jos, tėvai dabar atsisakė mokymo ukrainiečių kalba ir visos pamokos vyksta tik rusiškai.
„Mes nemokome net Ukrainos geografijos. Vietoje jos, mokomės Donbaso geografijos“, – džiūgavo mokytoja.
Karinių sugebėjimų vaikus moko Olegas Aleksandrovičius – buvęs Afganistano karo veteranas, sovietų armijos karys. Olegas šį būsimų karių klubą sukūrė dar prieš metus, kai Amvrosijivka dar buvo integrali Ukrainos dalis.
„Savaime suprantama, kad pagrindinis mūsų uždavinys – skiepyti patriotiškumą, nes tai būtina jaunajai kartai“, – kalbėjo Olego žmona Natalija, padedanti jam treniruočių metu.
„Jaunoji karta turi augti, matydama herojiškumo pavyzdžius. Kiekviena žmogiškumo istorija yra puikus pavyzdys! Jau užauginome apie 150 jaunuolių, kurie tapo kariais“, – didžiuodamasi aiškino ji.
Jaunoji karta turi augti, matydama herojiškumo pavyzdžius. Jau užauginome apie 150 jaunuolių, kurie tapo kariais, – didžiuodamasi aiškino ji.
Moteris nustebo, kai jos paklausė, ar ji neromantizuoja karo, kuris iš tiesų vyksta Donecko gatvėse. „Mums visada reikėjo patriotizmo. Ne tik dabar. Meilė tėvynei buvo ir bus. Mes čia šventu reikalu užsiimame!“, – aistringai aiškino ji.
Paklausta, ar anksčiau vaikus mokė patriotiška ukrainietiška dvasia, Natalija atsiduso: „O, taip ...“. Tiesa, pasak jos, beveik visi jaunuoliai dabar tarnauja Rusijos federacijoje. „Jų karjera Rusijos armijoje mums leidžia jaustis, kad dirbame ne veltui“, – aiškino moteriškė.
