Pasak prezidento, sekmadienį per mišias daugiausia musulmonų gyvenamos Holo salos bažnyčioje sprogstamasis užtaisas sudraskė moters kūną, o vėliau prie bažnyčios susisprogdino jos vyras.
R.Duterte žurnalistams pateikta informacija skiriasi nuo ankstesnių saugumo pareigūnų pranešimų.
Prezidentas sakė antradienį gavęs karinės žvalgybos informacijos, kad antras sprogmuo buvo pritvirtintas prie vyro kūno. Jis sprogo, kai per pirmąjį sprogimą išgyvenę išsigandę žmonės plūstelėjo iš bažnyčios, gelbėdami savo gyvybes.
„Jie (tyrėjai) negalėjo rasti nė vienos kūno dalies, nes jas sudraskė sprogimas, nes tai buvo terorizmo išpuolis ir tai buvo savižudybė“, – pridūrė prezidentas.
Jeigu R.Duterte pranešimas pasitvirtins, tai bus vienas iš kelių įtariamų mirtininkų įvykdytų išpuolių Filipinuose.
Atsakomybę už sprogimą katedroje prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). Išpuolį įvykdė du mirtininkų diržais apsijuosę sprogdintojai, pranešė džihadistų tinklalapius stebinti organizacija „SITE Intelligence Group“.
Pasak R. Duterte, išpuolio Holo saloje organizatorė dėl išpirkų žmones grobianti islamistų kovotojų grupuotė „Abu Sayyaf“, taip pat kaltinama dėl kruviniausių išpuolių Filipinuose. Kai kurios šios grupuotės atšakos skelbia remiančios IS.
„Esame tuo įsitikinę“, – pridūrė jis.
Anksčiau antradienį saugumo pareigūnai pranešė, kad du sprogmenis Holo saloje susprogdino su „Abu Sayyaf“ siejama grupuotė. Vieną sprogmenų paliko bažnyčioje buvusi moteris, o kitas buvo pritvirtintas prie motociklo, stovėjusio lauke šalia pastato.
Pasak R.Duterte, moteris ant kaklo turėjo pakabuką su „didžiuliu kryžiumi“, kokius nešioja katalikai. Dėl šios priežasties ji nebuvo sulaikyta.
„Šioje šalyje nėra įprasta apieškoti moterį bažnyčioje“, – sakė prezidentas. Jis pridūrė nurodęs kariuomenei imtis „baudžiamųjų veiksmų“ prieš „Abu Sayyaf“.
Holo ataka buvo įvykdyta praėjus kelioms dienoms po to, kai didžioji dauguma Filipinų rinkėjų per referendumą pritarė naujo Bangsamoro musulmonų autonominio regiono sukūrimui šioje katalikiškoje šalyje.
Holo sala priklauso šiam regionui.
IS šalininkams 2017 metų gegužę užgrobus pietinį Maravio miestą, prezidentas įvedė karo padėtį pietų Filipinuose.
Holo saloje taip pat veikia „Abu Sayyaf“, kaltinama dėl daugiausiai gyvybių nusinešusui teroro akto šalyje 2004 metais, kai Manilos įlankoje buvo užpultas keltas ir žuvo 116 žmonių.
