Tumso Abdurachmanovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sukruvintas užpuolikas, kurį jis, matyt, įveikė jėga. Aktyvistas taip pat mojuoja plaktuku, kuriuo vyriškis esą bandė jį nužudyti.
Švedijoje įsikūrusi čečėnų žmogaus teisių grupė „Vayfond“ išpuolį pavadino „pasikėsinimu nužudyti“.
T.Abdurachmanovas pastarąją pusę dešimtmečio gyvena tremtyje, kadangi Čečėnijoje, jo teigimu, sulaukė grasinimų mirtimi. Jo vaizdo tinklaraštis platformoje „YouTube“ turi apie 75 tūkst. prenumeratorių.
Platesnį tarptautinį pripažinimą jis pelnė šių metų pradžioje, kai pareiškė, kad už kito čečėnų tinklaraštininko Imrano Alijevo, žinomo Senojo Mansuro slapyvardžiu, nužudymą Prancūzijos Lilio mieste sausio pabaigoje atsakingas kitas čečėnas, kurio vardą jis paminėjo.
„Kas tave pasiuntė? Iš kur tu kilęs?“ – naujajame vaizdo įraše užpuoliko kelis kartus klausinėja T.Abdurachmanovas.
Vyras teigė atskridęs iš Maskvos, kad užpultų tinklaraštininką. „Jie davė man tavo adresą“, – sakė ir pridūrė: „Jie laiko [sučiupę] mano motiną.“
R.Kadyrovo valdžiai besipriešinantys disidentai atsidūrė dėmesio centre įsiplieskus ginčui tarp Vokietijos ir Rusijos dėl vieno buvusio čečėnų sukilėlių vado nužudymo Berlyne 2019 metais.
T.Abdurachmanovo brolis Muchamadas naujienų portalui „Kavkazkij uzel“ pareiškė, kad tinklaraštininkas po išpuolio Lenkijoje buvo nesunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę, kur ji saugo policija. Užpuolikas taip pat buvo hospitalizuotas.
34 metų T.Abdurachmanovas 2015 metais paliko Čečėniją ir iš pradžių prašė prieglobsčio Sakartvele, tačiau tas jo prašymas buvo atmestas. Paskui jis išvyko į Lenkiją, tačiau pareiškė, kad ši šalis 2018 metais irgi nesuteikė jam prieglobsčio, teigdama, kad jis galėtų sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
R.Kadyrovo valdžiai besipriešinantys disidentai atsidūrė dėmesio centre įsiplieskus ginčui tarp Vokietijos ir Rusijos dėl vieno buvusio čečėnų sukilėlių vado nužudymo Berlyne 2019 metais.
Rugpjūčio 23 dieną 40 metų Gruzijos piliečiui Zelimchanui Changošviliui buvo dukart šauta į galvą iš arti Mažojo Žvėryno parke. Įtariama, kad už žmogžudystę atsakingas Rusijos pilietis, sučiuptas tuojau po išpuolio.
R.Kadyrovas geležiniu kumščiu valdo Čečėniją pastarąjį pusantro dešimtmečio. Valdžią jis perėmė iš savo tėvo Achmato Kadyrovo, nužudyto per 2004 metais surengtą sprogdinimą Grozne.
Kremlius atkreipia dėmesį, kad R.Kadyrovui pavyko užtikrinti stabilumą šioje Rusijos respublikoje po islamistų sukilimo, kilusio po dviejų posovietinio laikotarpio karų. Tačiau žmogaus teisių organizacijos teigia, kad už tokį pasiekimą regionui tenka kęsti siaubingą piktnaudžiavimą, įskaitant žmogžudystes ir pagrobimus.
