Rohinjų persekiojimas Mianmare įsiutino ne tik Pakistano bei Indonezijos piliečius, bet ir išprovokavo musulmonų protestus Rusijoje. Didžiausios demonstracijos nuvilnijo Maskvoje. Tačiau jos nė iš tolo neprilygo tam, kas vyko Čečėnijoje.
Sekmadienį daugiau nei 500 musulmonų protestavo šalia Maskvos centre įsikūrusios Mianmaro ambasados. Kitą dieną į Čečėnijos sostinės Grozno gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o R.Kadyrovo kalboje netrūko užslėptų grasinimų Maskvai.
Dar prieš protestus R.Kadyrovas gyvos transliacijos socialiniame tinkle „Instagram“ metu kalbėjo: „Jei Rusija ir toliau palaikys nusikaltimus vykdantį šaitaną (velnią islamo religijoje – red.), esu prieš tokią Rusijos poziciją. Nes turiu savo viziją, savo poziciją.“
R.Kadyrovas pridūrė, kad jo daugybę kartų prašė į Mianmarą nusiųsti Čečėnijos pajėgas, tačiau jis neturėjo įgaliojimų to padaryti.
Protestus Grozne ir Maskvoje stebėję žurnalistai išsiaiškino, kad protestuotojų žinios apie Mianmarą buvo menkos – daugelis nė negalėjo parodyti šalies žemėlapyje. Jie tiesiog atsiliepė į R.Kadyrovo šaukimą.
Tiesa, masiniai musulmonų mitingai Grozne nėra reti. Pavyzdžiui, 2015-ųjų sausį daugiau nei 700 tūkst. žmonių protestavo prieš satyrinį prancūzų žurnalą „Charlie Hebdo“ po to, kai jo redakcijoje Paryžiuje buvo įvykdytas teroristinis išpuolis.
Vis dėlto tokie protestai Rusijos sostinėje – visiška naujiena.
Dar labiau stebina tai, kad Maskvos pareigūnai nebandė išvaikyti demonstracijos – tarsi ji vyktų normalioje liberalioje demokratijoje, o ne Rusijoje.
Pastarieji didelio masto protestai Maskvoje ir Sankt Peterburge vyko kovą, prieš korupciją nukreiptų demonstracijų organizatoriai turėjo joms leidimą. Tuomet buvo suimta tūkstančiai žmonių.
Neseniai pareigūnai suėmė vienišą taikų protestuotoją, stovėjusį Raudonojoje aikštėje ir rankose laikiusį paprasčiausią baltą popieriaus lapą.
Vis dėlto į R.Kadyrovo kvietimą atsiliepę šimtai žmonių, neturėdami jokio leidimo ir Maskvos centre skanduojantys „Allahu Akbar!“ bei „Budistai yra teroristai“, nesulaukė jokio policijos pasipriešinimo.
Arabų pavasario technikos
R.Kadyrovas Rusijos teritorijoje sukūrė suverenią respubliką, turinčią savus, daugiausia Šariato teise paremtus įstatymus. O likusiai Rusijos daliai teko su šia realybe susitaikyti – tokia taikos sunkiai suvaldomame musulmoniškame regione kaina.
Vis dėlto R.Kadyrovo sušauktas protestas Maskvos centre ne tik suerzino Rusijos opoziciją, bet ir paskatino kritiškai prabilti labiausiai prokremlišką ir populiariausią šalies laikraštį „Komsomolskaja pravda“.
A.Kocas: „Tai buvo galios išbandymas, pademonstravęs politizuoto islamo, naujo fenomeno, kurio ligi šiol Rusijoje nematėme, mobilumą ir darną. Anksčiau mes tai matėme Egipte ir Libijoje, kur miniomis manipuliavo politizuoto islamo atstovai.“
Žinomas žurnalistas Aleksandras Kocas rašė: „Be jokių abejonių, šis protestas buvo suorganizuotas ne iš solidarumo represijas Mianmare patiriančiai religinei mažumai.“
„Tai buvo galios išbandymas, pademonstravęs politizuoto islamo, naujo fenomeno, kurio ligi šiol Rusijoje nematėme, mobilumą ir darną. Anksčiau mes tai matėme Egipte ir Libijoje, kur miniomis manipuliavo politizuoto islamo atstovai“, – rašė A.Kocas, ragindamas Rusijos saugumo tarnybas nustatyti, kas organizavo šiuos protestus privačiose socialinių tinklų grupėse.
„Šios technikos, labai panašios į naudotas Arabų pavasario metu, greičiausiai yra išbandomos Rusijoje, – perspėjo A.Kocas. – Tam, kad Maskvos centre susirinktų barzdotų vyrų minia, užtenka paprasčiausios priežasties. Jie labai greitai nuo solidarumo demonstravimo nukrypo į politinius reikalavimus, įskaitant skirtus Rusijos valdžiai.“
Žurnalistas retoriškai klausė, ar R.Kadyrovo pozicija dėl Mianmaro sutampa su Kremliaus lūkesčiais dėl to, kaip turėtų mąstyti tikras patriotas. Juk R.Kadyrovas nepraleidžia progos patvirtini savo asmeninės ištikimybės V.Putinui ir dažnai save vadina didžiu Rusijos patriotu.
Panašu, kad antradienį V.Putinas atsiliepė į A.Koco išreikštą nerimą patriotizmo klausimu. Kinijoje vykusiame BRICS viršūnių susitikime Kremliaus lyderis kalbėjo, kad kiekvienas žmogus, nepaisant oficialios vyriausybės pozicijos, turį teisę į asmeninę nuomonę.
Pademonstruota galia
„The American Interest“ pakalbino buvusį Čečėnijos pilietį, regėjusį abu Čečėnijos karus. Praradęs keletą artimų giminaičių, R.Kadyrovo režimo priešininkas turėjo pabėgti į Rusiją. Vyras mano, kad nors R.Kadyrovas jau ne kartą pasinaudojo Rusijos musulmonų bendruomenės pasipiktinimu, tai – visiškai naujas atvejis.
Anot čečėno, daugybė žmonių į Maskvos ir Grozno gatves išėjo vedami sąžinės balso, tačiau šie protestai – ne kas kita, kaip R.Kadyrovo galios demonstravimas. Čečėnijos lyderis – svarbus Rusijos politikos žaidėjas, galintis priversti V.Putiną jam nusileisti.
R.Kadyrovo pasisakymas apie „asmeninę nuomonę“ yra žinia Rusijos musulmonams, nepatenkintiems gyvenimu Rusijos Federacijos sudėtyje.
Iš Čečėnijos pabėgęs pašnekovas spėja, kad R.Kadyrovas, puikiai suvokdamas Rusijos vyriausybės norą išlaikyti Čečėniją Federacijos dalimi, Kremliui siunčia aiškų signalą: R.Kadyrovo pasisakymas apie „asmeninę nuomonę“ yra žinia Rusijos musulmonams, nepatenkintiems gyvenimu Rusijos Federacijos sudėtyje.
Čečėnas teigė, kad policija veiksmų nesiėmė dėl labai paprastos priežasties – bijojo. Išvaikyti jaunų, geros fizinės formos čečėnų demonstraciją kur kas sunkiau nei miesto jaunimo ar intelektualų susibūrimą.
Dar viena galima apatijos priežastis – neatsirado žmogus, įsakantis imtis veiksmų. Tuo metu V.Putinas buvo Kinijoje, todėl niekas nesiryžo priimti sprendimo, galinčio pakenkti Kremliaus ir R.Kadyrovo santykiams.
Opozicijos lyderis ir buvęs koncerno „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis „Facebook“ rašė, kad „policijos pademonstruotas neryžtingumas ir nuolankumas gerai organizuotai musulmonų bendruomenei, surengusiai nesankcionuotą protestą prie Mianmaro ambasados Maskvoje“, sufleruoja, „kad Rusijoje nėra tokio dalyko kaip „valdžios vertikalė“, o „Putino vasalai jaučiasi vis labiau nepriklausomi“.
Maksimas Dbaras, ilgametis M.Chodorkovskio sąjungininkas, R.Kadyrovo elgesį sieja su politika.
„Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ar 2000-ųjų pradžioje prieš kiekvieno regiono vadovo išrinkimą ar paskyrimą pasireikšdavo nacionalizmo priepuolis, – M.Dbaras rašė „Facebook“ paskyroje. – To priežastis visada ta pati: nusiųsti Kremliui žinutę, kad tik dabartinis pareigas einantis regiono lyderis gali kontroliuoti ir neleisti šiam pertekliniam nacionalizmui plisti, todėl Kremliui geriau nieko šiame regione nekeisti.“
M.Dbaro teigimu, šiandien visa tai vyksta federaliniu lygiu ir gali paveikti prezidento rinkimus.
„Kadyrovas aiškiai sako, kad jis yra vienintelis, galintis sulaikyti jaunų Rusijos musulmonų, kurių bijo ir policija, ir Rusijos nacionalinė gvardija, religinės ekstazės protrūkį“, – rašo M.Dbaras.
Abipusė priklausomybė
R.Kadyrovas pastaraisiais metais sustiprino savo įtaką, V.Putinas tapo nuo jo politiškai priklausomas – žino, kad tik jis gali išlaikyti tvarką Čečėnijoje. Vis dėlto ir R.Kadyrovas priklauso nuo Kremliaus vadovo.
R.Kadyrovas Čečėnijoje subūrė grėsmingą asmeninę armiją, kuri iš dalies finansuojama iš milžiniškų čečėnų pečius slegiančių mokesčių. Vis dėlto Groznas kasmet sulaukia milijardų rublių dotacijos iš Kremliaus: šie pinigai leidžia R.Kadyrovui karališkai gyventi ir dosniai atsilyginti savo vyrams. Tokį susitarimą Kremlius toleruoja, tačiau nėra juo labai patenkintas.
Akivaizdus R.Kadyrovo galios demonstravimas sufleruoja, kad jis pajuto poreikį tai padaryti. Viena galimų tokio poreikio priežasčių – nerimas, kad V.Putinas nuspręs kitąmet nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Akivaizdus R.Kadyrovo galios demonstravimas sufleruoja, kad jis pajuto poreikį tai padaryti. Viena galimų tokio poreikio priežasčių – nerimas, kad V.Putinas nuspręs kitąmet nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Šešeri V.Putino valdžios metai reikštų dar šešerius lengvo Čečėnijos diktatoriaus gyvenimo metus – dotacijos iš Rusijos federalinio biudžeto ir toliau plauktų.
Gali būti, kad tokiu būdu R.Kadyrovas siekia paveikti V.Putino sprendimą dėl Kremliaus vadovo įpėdinio. Nesvarbu, ar jau kitąmet, ar dar po šešerių metų.
Yra ženklų, kad pats V.Putinas bando pakeisti santykių su Čečėnijos lyderiu dinamiką. Praėjusią liepą V.Putinas Nacionalinės gvardijos vadą Viktorą Zolotovą paskyrė vadovauti kovai su terorizmu Šiaurės Kaukaze skirtoms pajėgoms. Daugelis tokį žingsnį suprato kaip Kremliaus bandymą kontroliuoti asmeninę R.Kadyrovo armiją federaliniu lygiu.
Anksčiau Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kovai su terorizmu skirtas padalinys buvo vienintelė tarnyba, galėjusi laisvai patekti į Čečėniją. Visų kitų teisėsaugos tarnybų veikla R.Kadyrovo teritorijoje buvo apribota.
Pavyzdžiui, po opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo 2015-aisiais Rusijos tyrimų komiteto darbuotojams nebuvo leista patekti į Čečėniją ir apklausti vieno svarbiausių įtariamųjų ir artimo R.Kadyrovo sąjungininko Ruslano Geremejevo.
Dabar V.Zolotovo vadovaujami 400 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių gali laisvai veikti Čečėnijos teritorijoje. Vis dėlto pabėgėlis iš Čečėnijos „The American Interest“ sakė, kad net tokioms galingoms pajėgoms būtų sudėtinga kontroliuoti R.Kadyrovą be karo pradėjimo.
Kai V.Putinas po dviejų brutalių karų pažadėjo stabilizuoti Kaukazą, jis greičiausiai manė, kad bendradarbiaudamas su R.Kadyrovu uždarė islamistinio radikalizmo Pandoros skrynią. Vis dėlto panašu, kad jis Rusiją pastatė ant parako statinės.
