R.Kadyrovas įsiuto: išplūdo už Lymaną atsakingą rusų generolą ir siūlo griebtis branduolinio ginklo

„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

R.Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“.

Jo teigimu, A.Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane – svarbiame mieste rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Maskva.

Rusija šeštadienį paskelbė atitraukianti pajėgas iš Lymano, kurį jos kariai užėmė pavasario pabaigoje.

„Pažeminčiau [A.]Lapiną iki eilinio, atimčiau iš jo visus jam skirtus apdovanojimus ir nusiųsčiau jį į fronto liniją su kulkosvaidžiu rankose, kad jis nuplautų savo gėdą krauju“, – parašė R.Kadyrovas platformoje, kurioje turi 2,8 mln. sekėjų.

Pritaria ir J.Prigožinas, buvęs kariuomenės vadas beda pirštu į V.Gerasimovą

Sankt Peterburgo verslininkas Jevgenijus Prigožinas, kuris neseniai nustojo slėpti, kad būtent jis stovi už grupuotės „Wagner PMC“, vadinamos V.Putino asmenine armija, veiklos, pritarė Čečėnijos vadovo nepasitenkinimui.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Kadyrovo ekspresyvus pareiškimas, žinoma, visai ne mano stilius. Bet galiu pasakyti: „Ramzanai, gražuoli, teisingai. Visi šie bastūnai – su kulkosvaidžiais basi į frontą“, – tokį komentarą paskelbė J.Prigožino spaudos tarnyba, skelbia BBC.

Generolas leitenantas Andrejus Gurulevas, buvęs 58-osios armijos vadas, kuris nuo praėjusių metų yra Valstybės Dūmos narys, atstovaujantis partiją „Vieningoji Rusija“, taip pat kritikavo Rusijos generalinį štabą.

Propagandinės pokalbių laidos „Solovjovas LIVE“ eteryje jis sakė negalįs paaiškinti Lymano pasidavimo kariniu požiūriu, o Rusijos kariuomenės atsitraukimą iš šio miesto apibūdino kaip reikšmingą karinę ir politinę ribą.

„Tai nebuvo trumpalaikis mūšis, – sakė A.Gurulevas. – Nesuprantu, kodėl situacija nebuvo tinkamai įvertinta ir grupavimas visą laiką nebuvo sustiprintas.“

Anot jo, „problema yra įsisenėjęs melas, pranešinėjimas apie gerą padėtį“: „Ši sistema leidžiasi nuo viršaus į apačią.“

„Problema yra ne mūšio lauke, o Frunzensko krantinėje [čia Makvoje įsikūręs Rusijos sausumos pajėgų generalinis štabas – red. past.], kur jie vis dar nesupranta, nesuvokia situacijos, – sakė buvęs 58-osios armijos vadas. – Mums reikia savojo Kvašnino (generalinio štabo vadovo 1997-2004 m. – BBC), kuris duotų įsakymus, rašytų direktyvas ir nueitų pas kareivį į tranšėją pažiūrėti, kaip jis vykdo užduotį. Todėl sėkmingai užbaigėme antrąją Čečėnijos kampaniją. Kol generaliniame štabe nebus kažko visiškai kito, niekas nepasikeis. Visa kita – tai politikos, vykdomos nuo tada, pasekmė.“

Nors Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas dėl Rusijos karių pasitraukimo iš Limano kaltina Aleksandrą Lapiną, Centrinės karinės apygardos vadas generolas leitenantas A.Gurulovas mano, kad problema yra ne A.Lapino, o dabartinio Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo kaltė.

R.Kadyrovas vadovauja Čečėnijos Respublikai, kurią jis valdo geležiniu kumščiu.

Kiek anksčiau šeštadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymaną.

„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.

Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.

Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.