J.Prigožino ir panašių grupių iškilimas už tradicinių Rusijos karinio vadovavimo struktūrų ribų sukėlė Vakarų diplomatų susirūpinimą, kad tokios grupės vieną dieną gali kelti grėsmę stabilumui Rusijoje.
Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime R.Kadyrovas teigė, kad „Wagner“, kovojusi kartu su Rusijos kariais Ukrainoje, pasiekė „įspūdingų rezultatų“ ir kad privačios karinės bendrovės yra būtinybė.
„Galime drąsiai teigti, kad „Wagner“ įrodė savo karinį pajėgumą ir nubrėžė ribą diskusijoms apie tai, ar tokios privačios karinės bendrovės reikalingos, ar ne“, – sakė R.Kadyrovas, kuris Čečėnijos Respublikai vadovauja nuo 2007 m.
„Kai baigsiu tarnybą valstybei, rimtai planuoju konkuruoti su mūsų brangiu draugu Jevgenijumi Prigožinu ir sukurti savo privačią karinę bendrovę. Manau, kad viskas pavyks“, – paskelbė čečėnų kovotojų vadas.
Tiek R.Kadyrovas, tiek J.Prigožinas iš esmės autonomiškai nuo Rusijos karinės valdybos vadovauja pajėgoms Ukrainoje ir yra ištikimi prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai, tačiau jie taip pat yra viešai išreiškę kritiką karinei vadovybei.
Rusijos kare Ukrainoje „Wagner“ grupuotė buvo užsitikrinusi svarbų vaidmenį, todėl vadovavo jau kelis mėnesius trunkančiam Donecko srities Bachmuto miesto puolimui.
Tuo tarpu R.Kadyrovas yra buvusio Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo, kuris buvo nužudytas per 2004 m. Grozne įvykdytą sprogdinimą, sūnus. Jis buvo sudaręs tylią sąjungą su J.Prigožinu: reiškė kritiką Rusijos kariuomenės vadovybei ir ragino griežčiau persekioti konflikto dalyvius.
J.Prigožinas, paskutinį Sovietų Sąjungos dešimtmetį praleidęs kalėjime už plėšimus ir sukčiavimą, daug metų buvo V.Putino bendražygis ir slaptų Kremliaus misijų užsienyje vykdytojas.
Anot „Reuters“, vis daugiau įrodymų rodo, kad Kremlius ėmėsi veiksmų, siekdamas apriboti pernelyg didelę J.Prigožino politinę įtaką, įsakydamas jam sustabdyti viešą gynybos ministerijos kritiką ir patardamas valstybinei žiniasklaidai nebeminėti jo pavardės ar „Wagner“ grupuotės.