Ilgą laiką kritikavęs Aljanso sąjungininkes už tai, kad šios gynybai neskiria numatytų 2 proc. BVP ir neva naudojasi JAV parama, trečiadienį D.Trumpas pasiūlė šį gynybos biudžeto slenkstį padvigubinti.
Vis dėlto R.Karoblis mano, kad šis pasiūlymas tebuvo priemonė padaryti spaudimą partnerėms Europoje.
„Šiuo metu ir pačios JAV neskiria tų 4 proc. BVP. Reikia turėti omeny, kad net ir Šaltojo karo metais bendra taisyklė reikalavo tik 3 proc. BVP.
Todėl manau, kad (D.Trumpo – red.) tikslas – kad kuo daugiau šalių pagreitintų finansavimą, ypač tos narės, kurios šiuo metu neturi konkretaus plano to padaryti iki 2024 metų.
Taip pat bandyti paspausti kitas šalis, kad finansavimas būtų padidintas greičiau nei iki 2024-ųjų“, – 15min sakė krašto apsaugos ministras.
Susitikimo rezultatus vertina teigiamai
R.Karoblis teigė esąs patenkintas Aljanso viršūnių susitikimo rezultatais – Lietuva pasiekė visus užsibrėžtus tikslus.
R.Karoblis: „Jei žiūrėsime plačiau, svarbūs tokie pasiekimai kaip NATO tęstinumo užtikrinimas, saugumo garantijų užtikrinimas, principo, kad vienos narės užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas, patvirtinimas“.
„Jei žiūrėsime plačiau, svarbūs tokie pasiekimai kaip NATO tęstinumo užtikrinimas, saugumo garantijų užtikrinimas, principo, kad vienos narės užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas, patvirtinimas. To trūko praėjusių metų viršūnių susitikime, kuriame prezidentas Trumpas dalyvavo pirmą kartą“, – teigė ministras.
15min primena, kad 2017-ųjų NATO viršūnių susitikime kreipdamasis į Aljanso šalių lyderius, D.Trumpas, priešingai nei tikėtasi, nepatvirtino JAV įsipareigojimų laikytis 5-ojo straipsnio. Jo principas – „ataka prieš vieną sąjungininkų yra ataka prieš mus visus.“
Anot R.Karoblio, labai svarbu ir tai, kad NATO viršūnių susitikimo metu buvo aiškiai įvardintos grėsmės, įskaitant Rusijos grėsmę Aljansui.
Ministras džiaugėsi, kad buvo patvirtinta iniciatyva dėl greitesnės karinės parengties: nutarta, kad per 30 dienų ar mažiau perkėlimui bus paruošta 30 batalionų, 30 karo laivų ir 30 eskadrilių.
Trečiadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad NATO šalių vadovai trečiadienį pavedė karinei vadovybei iki kitų metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą.
Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.
Būtinybė modernizuoti kariuomenę
Anot R.Karoblio, kiekviena šalis turi finansuoti gynybą atsižvelgdama į savo specifinę saugumo situaciją.
R.Karoblis: „Manau, kad 2 proc. BVP yra riba, nusakanti, ar šalis rimtai galvoja apie gynybą, ar tiesiog išlaiko procesą ir tam tikrus ribotus pajėgumus. Ypač kai kalbame apie konvencines grėsmes – Europoje turime Rusiją.“
„Manau, kad 2 proc. BVP yra riba, nusakanti, ar šalis rimtai galvoja apie gynybą, ar tiesiog išlaiko procesą ir tam tikrus ribotus pajėgumus. Ypač kai kalbame apie konvencines grėsmes – Europoje turime Rusiją“, – sakė ministras.
R.Karoblis 15min teigė, kad NATO ne kartą buvo diskutuojama, jog Lietuvai, kaip pafrontės valstybei, neužtenka gynybai skirti 2 proc. BVP. Todėl tikimasi, kad iki 2030-ųjų gynybos biudžetas bus padidintas iki 2,5 proc. BVP.
Vis dėlto ministras pridūrė, kad galutinis sprendimas priklausys nuo politinių partijų susitarimo.
Anot R.Karoblio, šiuo metu svarbiausias uždavinys – tolesnė kariuomenės modernizacija.
„Kuo greičiau turime užtikrinti, kad bent keli batalionai atitiktų NATO standartus“, – sakė ministras ir pridūrė, kad taip pat reikia vystyti artileriją ir oro gynybą.
„Aktualiu klausimu ir toliau lieka logistika, kadangi be logistinio aprūpinimo kariuomenė yra nepilnavertė – jos pajėgumai negali būti efektyviai išnaudojami. Taip pat turime ir toliau rūpintis infrastruktūra, priimančios šalies parama“, – 15min teigė R.Karoblis.
D.Trumpas pasiekė savo?
NATO viršūnių susitikimo pabaigoje netikėtą spaudos konferenciją surengęs D.Trumpas paskelbė, kad visos NATO narės sutiko padidinti išlaidas gynybai ir kad Aljansas „šiandien padarė didžiulę pažangą“.
Jo teigimu, NATO šalys nuo šiol gynybai skirs 33 mlrd. dolerių daugiau nei iki šiol. Galutinius skaičius vėliau esą patvirtins J.Stoltenbergas.
JAV prezidentas tarsi ir nuvijo nerimą dėl savo privačiai kitiems lyderiams išsakytų grasinimų bei pasakė: „JAV įsipareigojimas NATO yra ir išlieka labai stiprus.“
Tiesiai paklaustas, ar grasino išvesti JAV iš NATO, D.Trumpas, pripažinęs, kad buvo griežtas, atsakė: „Pasakiau jiems, kad būčiau labai nelaimingas, jei jie nesustiprintų savo įsipareigojimų. Dabar NATO daug stipresnis. Dabar NATO yra gerai sutepta mašina.“
