Žemiau pateikiami pagrindiniai dalykai, nuskambėję per apklausų maratoną demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų komitetuose.
Jokio išteisinimo
Pradėjęs kalbėti R.Muelleris pakartojo tą pačią išvadą, kuri buvo paskelbta atlikus tyrimą: kad Maskva „aktyviai ir sistemingai“ kišosi į 2016 metų balsavimą.
Prokuroras vėl pareiškė, kad „tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad D.Trumpo kampanijos štabo nariai būtų susimokę su Rusijos vyriausybe, jai kišantis į rinkimus“.
Jis pabrėžė, kad jo komanda netyrė „susimokymo“, kurio sąvoka nėra teisiškai apibrėžta. Taip jis paneigė D.Trumpo dažnai išsakomą teiginį, kad ataskaitos autoriai nenustatė „jokio susimokymo“.
R.Muelleris taip pat pakartojo, jog Teisingumo departamento politika neleidžia jam nuspręsti, ar prezidentas padarė nusikaltimą, galimai mėgindamas paveikti tyrimo baigtį.
„Toks buvo mūsų sprendimas tuomet ir toks jis lieka šiandien“, – pažymėjo jis.
Vis tik jis suteikė demokratams svarbią pergalę – ir retą cituotiną pareiškimą – patvirtinęs, kad „prezidentas nebuvo išteisintas dėl veiksmų, kuriuos jis galimai įvykdė“.
D.Trumpas nuo kaltimų neapsaugotas
R.Muelleris ne kartą tvirtino negalintis pareikšti kaltinimų D.Trumpui ar apkaltinti jį kokiu nors nusikaltimu dėl Teisingumo departamento politikos, draudžiančios kelti kaltinimus pareigas einantiems valstybės vadovams.
Tačiau paklaustas, ar jis galėtų „Jungtinių Valstijų prezidentui pareikšti kaltinimus dėl trukdymo vykdyti teisingumą, kai šis baigs kadenciją“, prokuroras atsakė: „Taip.“
Vis dėlto R.Muelleris atrodė labiau norįs pabrėžti, kad kadenciją pabaigusiam prezidentui teisinė neliečiamybė netaikoma, o ne konkrečiai pakomentuoti D.Trumpo elgesį.
Ko jis nepasakė
Tiek respublikonai, tiek demokratai tikėjosi susikrauti politinį kapitalą iš R.Muellerio parodymų: išgirsti smerkiančių replikų ar tyrimą diskredituojančio nuodugnaus kryžminio tyrimo išvadų.
Tačiau R.Muelleris uždavė toną, sumažinęs lūkesčius dėl to, ką nauja galėtų atskleisti jo parodymai.
„Negaliu atsakyti į klausimus, susijusius su pradiniu FTB tyrimu dėl Rusijos, vykdytu keli mėnesiai anksčiau nei buvau paskirtas“, – pareiškė prokuroras, sužlugdydamas respublikonų viltis per šiuos klausymus sutelkti dėmesį į jų teiginį, kad R.Muellerio tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.
R.Muelleris taip pat sužlugdė demokratų viltis sulaukti jo vertinimo dėl generalinio prokuroro Williamo Barro veiksmų. Teisingumo departamento vadovas buvo kaltinamas D.Trumpo naudai iškreipęs atskaitos esmę prieš pristatant ją amerikiečių visuomenei.
R.Muelleris pabrėžė, kad W.Barro elgesio „nekomentuos“.
Prastai pasiruošęs?
Prieš Kongresą stojęs R.Muelleris atrodė neatitinkantis kruopštaus šaltakraujiško prokuroro įvaizdžio, susiformavusio pagal žiniasklaidos skelbtus pranešimus apie jo dvejus metus vykdytą tyrimą.
Per rytinį posėdį R.Muelleris nebuvo linkęs daugžodžiauti ir nuvylė demokratus, norėjusius kuo greičiau išpešti atsakymus dėl prieštaringiausiai vertinamų jo ataskaitos aspektų.
Buvęs specialusis prokuroras atrodė prastai pasiruošęs atremti respublikonų reikštą kritiką jo darbui, ypač kai Džordžijoje išrinktas Douglas Collinsas atkreipė dėmesį į prieštaravimus tarp jo ataskaitos ir liudijimo Kongresui, ar „susimokymas“ ir teisiškai apibrėžtas „sąmokslas“ yra iš esmės tas pats.
„Paliksiu atsakyti mūsų ataskaitai“, – kelis kartus pareiškė R.Muelleris.
„Nesu su tuo susipažinęs“, – jis taip pat sakė įstatymų leidėjams, spaudusiems pateikti detalių.
