„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R. Sunakas ir O. Scholzas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“

Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderiai trečiadienį pažadėjo remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“, tačiau Vokietijos kancleris darkart pabrėžė savo atsisakymą tiekti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas „Taurus“.
Rishi Sunakas ir Olafas Scholzas
Rishi Sunakas ir Olafas Scholzas / „Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr.

Po antradienio vizito Lenkijoje, kur pažadėjo skirti papildomų lėšų Kyjivui ir paskelbė apie planus didinti JK išlaidas gynybai, britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų tapo ministru pirmininku, atvyko į Vokietijos sostinę.

„Esame vieningi ir norime palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė R. Sunakas ir pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija turi baigtis nesėkme.

„Mes giname mums nepaprastai svarbias vertybes“, – pridūrė JK lyderis, stovėdamas greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) per spaudos konferenciją Vokietijos kanclerio biure.

R. Sunakas išvyko į dviejų dienų kelionę po Europos šalis, kurios tikslas – vėl atkreipti visų dėmesį į Ukrainą po to, kai ilgus mėnesius pasaulis buvo labiau susitelkęs į Izraelio karą prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Lenkijoje jis pažadėjo papildomai skirti Ukrainai 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų), taigi iš viso JK Ukrainai bus skyrusi 12 mlrd. svarų sterlingų (13,97 mlrd. eurų).

Kyjivas prašo sąjungininkų padidinti šaudmenų ir oro gynybos priemonių, kurių labai reikia atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, tiekimą.

Praėjusį savaitgalį Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai po šešis mėnesius trukusių politinių ginčų atblokavo 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą. Jį patvirtino ir prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Tačiau Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrai ragina, kad ir Europa paspartintų ginklų tiekimą Ukrainai.

Pastarosiomis dienomis Vokietija atsiliepė į Kyjivo prašymus ir pareiškė, kad nusiųs Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

Tačiau O. Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, kurių Ukraina žūtbūt siekia. Vokietija baiminasi, kad dėl jų konfliktas dar labiau paaštrėtų.

„Mano sprendimas [nesiųsti „Taurus“] yra labai aiškus“, – sakė O. Scholzas.

„Tačiau mano sprendimas, kad mes ir toliau būsime didžiausi Ukrainos rėmėjai Europoje, taip pat labai aiškus“, – pridūrė jis.

„Naujas skyrius“

R. Sunakas pasidžiaugė „nauju skyriumi“ JK ir Vokietijos santykiuose, paskelbus apie planus bendrai kurti nuotoliniu būdu valdomas haubicų artilerijos sistemas, kurios bus montuojamos į šarvuočius „Boxer“.

„Šiuo pavojingu pasauliui momentu JK ir Vokietija stovi greta, kad išlaikytų saugumą ir gerovę namuose ir visame mūsų žemyne“, – prieš nusileisdamas Berlyne teigė R. Sunakas.

Varšuvoje britų premjeras pažadėjo iki 2030-ųjų palaipsniui didinti JK išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, NATO šalims susiduriant su spaudimu skirti daugiau lėšų gynybai dėl pasaulinių grėsmių.

Anot jo, Vakarai susiduria su pavojingiausiu laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos, Rusijai jau daugiau nei dvejus metus puolant Ukrainą, taip pat kylant eskalacijos grėsmei Viduriniuose Rytuose.

Pastaruoju metu daugiau NATO narių iš Europos, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, padidino savo išlaidas gynybai, kad pasiektų Aljanso nustatytą bent 2 proc. BVP tikslą.

R. Sunakas atsisakė pasakyti, kad NATO turėtų padidinti savo tikslą iki 2,5 proc., tačiau pridūrė: „Pripažįstame, kad turime padaryti daugiau.“

Jis sakė tikintis, „kad gyvename pasaulyje, kuriame išlaidos gynybai didėja“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) neseniai įspėjo, kad Europos šalys turi padidinti gynybos biudžetą, o Briuselis iki birželio įvyksiančio Europos Sąjungos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo ketina pateikti papildomų pasiūlymų.

ES yra pateikusi 1,5 mlrd. eurų strategiją, kuria siekiama padidinti gynybos produktų ir technologijų gamybą, tačiau pareigūnai teigia, kad to toli gražu nepakanka.

Berlynas paragino sąjungininkus kartu pirkti oro gynybos sistemas, o 2020 metų pradžioje iš ES pasitraukusi JK yra viena iš maždaug 20 šalių, prisijungusių prie šio projekto.

Įgyvendinant projektą būtų bendrai perkamos trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos, įskaitant Vokietijoje pagamintą „Iris-T“, amerikiečių sistemą „Patriot“ ir JAV bei Izraelio „Arrow 3“.

Prancūzija iki šiol atsisakė pasirašyti paktą, jos pareigūnams pasisakant už oro gynybos sistemą, kurioje būtų naudojama tik Europoje gaminama įranga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs