„Manau, kad nepaisant šiandienos pareiškimo, mano draugas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori pratęsti susitarimą“, kuriuo leidžiama per Juodosios jūros koridorių eksportuoti ukrainietiškus grūdus.
Jis nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku.
Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi.
R.T.Erdoganas sakė, kad jo šalies užsienio reikalų ministras pirmadienį kalbėsis su savo kolega iš Rusijos, ir pridūrė, kad tikisi, jog susitarimas bus pratęstas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija sustabdys Juodosios jūros regiono grūdų iniciatyvą, kol nebus patenkinti jos reikalavimai dėl rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasauliui. Nors Rusija skundėsi, kad laivybos ir draudimo apribojimai trukdo jos žemės ūkio produktų eksportui, ji išsiuntė rekordinį kiekį kviečių.
„Kai bus įgyvendinta su Rusija susijusi Juodosios jūros susitarimo dalis, Rusija nedelsdama grįš prie susitarimo įgyvendinimo“, – sakė D.Peskovas.
Toks Rusijos sprendimas reiškia, kad baigiasi praėjusią vasarą Jungtinėms Tautoms ir Turkijai tarpininkaujant sudarytas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus po to, kai Rusijos invazija į kaimyninę šalį pagilino pasaulinę maisto krizę. Ši iniciatyva priskiriama prie tų, kurios padėjo sumažinti sparčiai kylančias kviečių, augalinio aliejaus ir kitų maisto produktų kainas.
Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų nebrangių maisto produktų, kuriuos perka besivystančios šalys, tiekėjos.
Susitarimu dėl grūdų buvo užtikrinta, kad į Ukrainos uostus įplaukiantys ir iš jų išplaukiantys laivai nebus užpuldinėjami, o atskiru susitarimu palengvintas rusiškų maisto produktų ir trąšų judėjimas. Nors Vakarų sankcijos netaikomos Maskvos žemės ūkio produkcijos siuntoms, kai kurios bendrovės dėl šių priemonių gali baimintis bendradarbiauti su Rusija.
Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad sustabdymo buvo tikėtasi, ir teigė manąs, kad visa tai yra politinis teatras.
„Pačiame pareiškime iš karto yra išlyga, – sakė jis. – Todėl turime reikalą su klasikiniais Rusijos Federacijos viešaisiais metodais, kurie nebereikalauja reikšmingų atsakomųjų reakcijų.“
Penktadienį, kelios dienos iki susitarimo galiojimo pabaigos, Turkijos prezidentas optimistiškai vertino galimybes vėl pratęsti susitarimą.
Tačiau jo teiginys, kad jis ir V.Putinas šiuo klausimu sutarė akis į akį, nesulaukė patvirtinimo Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai greitai pareiškė, kad V.Putinas nieko panašaus nesakė.
V.Putinas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, teigdamas, kad nebuvo laikomasi jo nuostatų, pagal kurias leidžiama eksportuoti rusiškus maisto produktus ir trąšas.
Savaitgalį V.Putinas taip pat pareiškė, kad pagrindinis susitarimo tikslas – tiekti grūdus skurdesnėms šalims – nebuvo pasiektas.
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.
Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.
Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.
Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.