„Mums reikia mūsų sąjungininkių Europoje bei kitų paramos, kad ir Iraną įtikintume, jog šis susitarimas tikrai turi būti persvarstytas“, – sakė R.Tillersonas televizijai „Fox News“.
JAV diplomatijos vadovas tai pareiškė prieš savo pirmąjį susitikimą su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu ir kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – kitų penkių valstybių, kurios 2015-aisiais pasirašė susitarimą su Teheranu dėl jo branduolinės programos.
Savo pirmame kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją JAV prezidentas Donaldas Trumpas branduolinį susitarimą su šiitiška respublika pavadino „akibrokštu Jungtinėms Valstijoms“ ir leido suprasti, jog yra pasirengęs jį atšaukti.
Pagal susitarimą Iranas perdavė beveik visas sukauptas prisodrinto urano atsargas, išardė reaktorių ir atvėrė savo branduolinius objektus JT inspekcijoms. Mainais Vašingtonas ir Europa atšaukė kai kurias jam taikytas sankcijas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas šią savaitę pasiūlė pradėti derybas dėl susitarimo nuostatų, numatančių, kad 2025 metais Iranui bus atšaukti kai kurie urano sodrinimo suvaržymai.
R.Tillersonas sakė, kad ši nuostata yra „labiausiai akį rėžiantis trūkumas“. Jis pateikė palyginimą su Šiaurės Korėja, su kuria sudarytas susitarimas dėl jos branduolinės programos nutraukimo 2002 metais žlugo.
„Tai nepakankamai griežtas susitarimas. Jis nepakankamai sulėtina jų programą“, – sakė valstybės sekretorius.
„Beveik galime pradėti atgalinį laiko skaičiavimą, kada jie atnaujins branduolinių ginklų kūrimo programą“, – pažymėjo jis.
