Tiesa, tai padaryti gali būti sudėtinga, nes susidomėjimas EP rinkimais šalyje iki šiol nebuvo itin didelis.
„Iš tikrųjų mes neretai galvojame, kad Europos Parlamentas ir apskritai visos Europos Sąjungos institucijos yra kažkur toli. Mes turime savo daržą, o ten kažkas yra, kažkas vyksta, bet jau vyksta be mūsų. Tai yra labai klaidinga pozicija, nes mūsų vidaus politika iš esmės turi labai stiprias sąsajas ir su Europos Sąjunga. Šiaip arba taip, Europos Sąjungos institucijos veikia kasdienį mūsų gyvenimą. Nors žmonėms atrodo, kad mūsų kasdienį gyvenimą veikia tik Seimo nariai, premjeras ir prezidentas, tai nėra tiesa“, – sakė R.Urbonaitė.
Politologės teigimu, galima diskutuoti, ar EP rinkimai bus patys svarbiausi, bet kad jie bus labai svarbūs, nėra jokios abejonės. Tai lemia daug įvairių priežasčių.
„Pirmiausia kariniai konfliktai, kokių Europa nematė jau labai seniai, ir saugumo iššūkiai. Dabar dar ir Izraelio, Palestinos konfliktas. Europa jį irgi pajuto tiesiogiai. Europos miestų žmonės ir gatvės visa tai pajuto. Natūralu, kad ir čia kils migracijos klausimų. Matome jos iššūkius. Taip pat saugumas, plius ir tam tikri socialiniai iššūkiai, kurių vis daugėja. Sakyčiau, čia yra labai rimti signalai ir natūralu, kad tai atveda prie to, jog gali ateiti dar daugiau euroskeptikų ir populistų. Štai kodėl šie rinkimai yra svarbūs, nes jie, man atrodo, irgi yra demokratijos“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Prognozė: euroskeptikai EP turės daugiau vietų
Anot jos, yra pavojus, kad EP populistų bus daugiau. Tai dar vasarą parodė ir apklausa – ji prognozuoja, kad euroskeptikai, tikėtina, EP turės daugiau vietų.
„Baisu, kad ta populizmo banga dar labiau neišaugtų. Dėl to šie rinkimai irgi yra labai svarbūs, nes rimtų signalų yra“, – komentavo MRU lektorė.
Jeigu tik matote, kad jums siūlo Vakarų Europos pensijas, tinkamus atlyginimus ir panašius dalykus, bėkite.
Jos teigimu, populistai dažnai naudojasi visomis demokratinėmis procedūromis, o pačios baisiausios istorijoje valdžios neretai atėjo į valdymą visai legaliais ir teisėtais būdais. Kad būtų galima išvengti populistų pinklių, R.Urbonaitė pataria skaityti jų skelbiamas programas.
„Skaitykite, ką rašo mūsų politikai. Nesakau skaityti paklodes, kurių būna prirašyta labai ilgų. Užtenka atsidaryti Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinį leidinuką, kur kiekvienai partijai, komitetui skiriama po vieną puslapį. Jeigu tik matote, kad jums siūlo Vakarų Europos pensijas, tinkamus atlyginimus ir panašius dalykus, bėkite“, – patarė rinkėjams politologė.
Ji sako norinti kai kurių politikų, kurie žadėjo gerus atlyginimus, paklausti, ką jie, būdami Europos Parlamente, padarė dėl jų.
„Reikia suvokti savo galimybių ribas. Negali nueiti į Europos Parlamentą ir pasakyti: „Žiūrėkit, suvienodinam minimalų atlyginimą visoms Europos šalims.“ Jeigu jums sakys: „Nueisiu į Europos Parlamentą ir sutvarkysiu infliaciją“, čia irgi kaukianti signalizacija, kuri sako: „Bėk slėptis nuo tokių pažadų. Tai yra absurdas“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
Jos teigimu, tai yra paprasti dalykai, bet, deja, dalis politikų vis dėlto programose linkę manipuliuoti pažadais ir daugiau kalbėti iš vidaus politikos perspektyvos pagal tai, ką žmonėms skauda.
Politologė tvirtina, kad abejojant kandidato į EP pažadais galima tiesiog nueiti į debatus ir paklausti, kaip jis įgyvendino tai, ką žadėjo 2019 metų EP rinkimuose.
„Svarbiausia, piliečių dalyvavimas rinkimuose. Kad ir kokia tai forma: ėjimas į diskusijas, skaitymas programų ar tų programų santraukų – tai labai svarbi dalis“, – sakė R.Urbonaitė.
Daugiau politologės komentarų ir įžvalgų apie artėjančius itin svarbius EP rinkimus – tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“:
