Radiacinis fonas išlieka nepakitęs, bet melagienų kūrėjams tai netrukdo kelti paniką

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose net kelis kartus bandyta kelti paniką, gąsdinti žmones neįvykusiu branduoliniu sprogimu, aiškinant, kad dėl visko kaltas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Radiacinės saugos specialistai ragina nesijaudinti ir netikėti neaiškių šaltinių platinamomis melagienomis.
Branduolinis bandymas Nevados valstijoje (JAV) 1953 m. balandžio 18 d.
Branduolinis bandymas Nevados valstijoje (JAV) 1953 m. balandžio 18 d. / commons.wikimedia.org/JAV federalinės vyriausybės nuotr.

Gegužės 19 dieną „Youtube“ platformoje pasirodė Kristina Sulikiene pasivadinusios interneto vartotojos vaizdo įrašas, kuriame – nufilmuotas kompiuterio ekranas ir kalbama apie Kipre neva įvykusią „Kipro radiologinę avariją“.

Moteris tvirtina, esą Ukrainos karo metu branduolinės bombos sprogo ne kartą, tačiau „valdžia viską slepia“.

Dar viename įraše be jokių įrodymų tvirtinama, esą „Airijos kariuomenė Kipre sėkmingai baigė bombos sprogdinimo kursus Ukrainos kariams“, tačiau tokių kursų rengta nebuvo.

Vaizdo įrašuose K.Sulikienė pasakojo apie tai, kad sprogimas neva įvyko „neįvardytame Kipro fabrike“ ir buvo labai „panašus į teroro aktą“.

K.Sulikienė – buvusi „Drąsos kelio“ narė, informacinėje erdvėje nuolat skleidžianti nepatikrintą informaciją bei sąmokslo teorijas.

K.Sulikienė užsitraukė ir Lietuvos kariuomenės nemalonę. Po to, kai ji apšmeižė Lietuvos kariuomenės vadą generolą Joną Vytautą Žuką ir iškraipė jo žodžius, jos trumpa tarnybos karinėse pajėgose istorija baigėsi.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko savanore 2014 metų sausio 13 dieną tapusi K.Sulikienė iš jo buvo pašalinta jau sausio 24 dieną.

Per šį trumpą laikotarpį moteris spėjo pagarsėti keistu, iššaukiančiu elgesiu ir konfliktais su kitais kariais.

Radioaktyvių gandų banga

Įspėjimus dėl galimo pavojaus aktyviai ėmė skelbti „Facebook“ vartotojai iš Lietuvos.

„Tiesos niekas nepasakys! – gegužės 16-ąją savo paskyroje parašė viena moteris. – Todėl būtina sekti radiacinį foną, imtis visų atsargumo priemonių.

Gegužės 17 d. socialiniuose tinkluose ir keliuose abejotinos reputacijos interneto portaluose imta itin aktyviai platinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad virš Lenkijos neva tvyro iš Ukrainos atkeliavęs radioaktyvus debesis, kuris juda Lietuvos pusėn.

Radiacinės saugos centro avarijų valdymo ir mokymų skyriaus vedėjas Paulius Ruželė, komentuodamas situaciją, paneigė tokius gandus ir ramino, kad jokių grėsmių, susijusių su spinduliuotės padidėjimu, aplinkoje fiksuota nebuvo.

Plačiau apie tai skaitykite: Nauja melagiena: skelbia apie dalį Lenkijos uždengusį radioaktyvų debesį

Rusijos dronų ataka

Siekiant emociškai paveikti patiklius interneto vartotojus buvo pasitelktos net tariamo branduolinio sprogimo nuotraukos.

Šie vaizdai internete buvo sparčiai išplatinti kartu su nepatikrintais teiginiais, neva nukentėjo sodrinto urano saugykla, todėl tariamai kyla radiacijos lygis, kuris gali pasiekti ir Baltijos šalis.

Nuotraukose matomas didžiulis sprogimas įvyko Chmelnyckio srityje (Vakarų Ukraina) gegužės 13-osios rytą.

Vienas bene daugiausiai dėmesio sulaukęs vaizdo įrašas, kuriame matomas sprogimas, buvo paskelbtas tą pačią dieną. Nuo to laiko jį peržiūrėjo beveik 7 mln. „Twitter“ vartotojų.

Iš tiesų tai nebuvo branduolinis sprogmuo.

Ukrainos Chmelnyckio miestą sudrebino didžiulis sprogimas, kai Rusija pasiuntė daugiau nei 20 dronų į kariuomenės bunkerį ir sukėlė didžiulį sprogimą. Per jį buvo sužeista dešimtys žmonių.

Keturi dronai pataikė į kariuomenės objektą ir sukėlė šį sprogimą, kuris apgadino ir šalia esančius pastatus. Likusius dronus numušė oro gynyba.

Chmelnyckio srities administracijos duomenimis, beveik iš 30 sužeistųjų tik du buvo paguldyti į ligoninę.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose aiškinama, esą Ukrainoje įvyko branduolinis sprogimas, todėl gresia pavojus
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose aiškinama, esą Ukrainoje įvyko branduolinis sprogimas, todėl gresia pavojus

Dezinformacija sklinda ir Ukrainoje

Oficialus Ukrainos karinių pajėgų „Telegram“ kanalas taip pat paneigė panašią melagieną.

„Priešiški „Telegram“ kanalai pradėjo dezinformacijos kampaniją, skelbiant apie neva „smarkiai padidėjusį radiacijos lygį Chmelnyckio regione“ po to, kai Rusijos kariuomenė apšaudė svarbius regiono infrastruktūros objektus.

Įspėjame, kad informacija apie padidėjusį radiacijos lygį Chmelnyckio regione neatitinka tikrovės, tą akcentuoja ir Chmelnyckio srities valstybinė administracija, atlikusi atitinkamus radiacinio fono matavimus“ – skelbia ukrainiečiai.

Spinduliuotės padidėjimo nefiksuota

Puslapis, kuriame galima patikrinti esamą radiacijos stiprumą rodo, kad radiacinis fonas aplink Kiprą gegužės 13-20 dienomis siekė iki 100 nanosivertų per valandą (nSv/h).

Šis rodiklis išlieka nepakitęs iki šiol.

Tokio stiprumo radiacija yra visiškai saugi. 100 mSv, gautas per trumpą ar ilgą laiką, yra saugus – nesitikima greito ar pastebimo poveikio sveikatai, nors tikimybė susirgti vėžiu gali šiek tiek padidėti.

Radiacinės saugos centro (RSC) avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Sitnikovaitė 15min pateiktame komentare paneigė gandus apie Kipre tariamai fiksuotą branduolinį incidentą.

„Iš Tarptautinių organizacijų informacijos apie užsienio šalyse įvykusias branduolines ar radiologines avarijas negauta.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios ir iki šiol RADIS sistema nefiksavo Lietuvoje foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo“, – patikino specialistė.

Ekrano nuotr. /Internete keliama panika dėl tariamai padidėjusio radiacijos lygio Kipre, nors tai nėra tiesa
Ekrano nuotr. /Internete keliama panika dėl tariamai padidėjusio radiacijos lygio Kipre, nors tai nėra tiesa

RSC atstovė akcentavo, kad kilus pavojui gyventojai bus nedelsiant informuoti.

„Jeigu tokių atvejų pasitaikytų, nedelsdami informuotume atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, – pabrėžė specialistė.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis