Radioaktyvumo lygis Šiaurės Europoje pakilo dėl „mažo skraidančio Černobylio“?

Norvegijos, Suomijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos praėjusią savaitę nurodė užfiksavusios nedidelius kiekius radioaktyviųjų izotopų dalyje Suomijos, Skandinavijos pietinėje dalyje ir Arktyje.

Ir nors netrukus buvo patikslinta, kad radioaktyvumo lygiai maži ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai, Nyderlandų specialistai po kelių dienų pranešė, kad radioaktyvių cezio ir rutenio izotopų galėjo pasklisti iš Rusijos – esą galima įtarti pažeidimus atominėje elektrinėje.

Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“ iškart paskelbė, kad dvi jos branduolinės jėgainės šalies šiaurės vakaruose nepranešė apie jokius sutrikimus.

Vis dėlto tokiais neigimais galima abejoti – visų pirma dėl to, kad pastaraisiais metais jau buvo atvejis, kai Rusija purtėsi atsakomybės, bet galiausiai paaiškėjo, kad radiacija sklido būtent iš šios šalies.

Italijos mokslininkai 2017-aisiais pirmieji pastebėjo, kad atmosferoje labai padaugėjo radioaktyviaus rutenio. Jų kolegos Paryžiuje greitai pranešė, kad labiausiai tikėtina, jog protrūkis įvyko Rusijoje, iš kurios radioaktyvus debesis praslinko per Europą.

Prancūzijos mokslininkai kaip tikėtiną taršos šaltinį nurodė Rusijos Uralo kalnus. O būtent ten, Čeliabinsko srityje, įsikūręs branduolinio kuro gamybos kompleksas „Majak“, kur avarijų sovietmečiu būta ne viena ir ne dvi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Branduolinio kuro gamybos kompleksas „Majak“ Rusijos Čeliabinsko srityje

Rusai 2017-aisiais viską neigė ir siūlė versiją, esą radiaciją paskleidė sudegusio palydovo baterija. Bet po keliolikos mėnesio, atlikę išsamius tyrimus, Hanoverio Leibnizo universiteto Vokietijoje mokslininkai pranešė, kad rutenis į aplinką ėmė sklisti būtent iš Uralo.

Dabar situacija gali būti panaši. Sankt Peterburge neseniai lyg tyčia pranešta, kad šiauriniuose priemiesčiuose pasirodė pareigūnai su dekontaminavimo įranga, Sestrorecko rajone taip pat pasirodė karinės mašinos.

O „Forbes“ dabar skelbia versiją, kad radiaciją į aplinką galėjo paskleisti naujų branduolinių strateginių Rusijos ginklų – branduolinės torpedos „Poseidon“ arba atominės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ – bandymai.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos branduolinė torpeda „Poseidon“

Esą logiškiausia, kad radiaciją paskleidė būtent „Burevestnik“, kuri skrieja oru – bet koks incidentas reikštų, kad į aplinką paskleidžiami radioaktyvūs izotopai.

Taip jau galėjo būti 2019 metų rugpjūčio 9-ąją, kai raketa „Burevestnik“, kartais pavadinama „mažu skraidančiu Černobyliu“, sprogo Archangelsko srityje. Nepatvirtintais duomenimis, tada žuvo 7 žmonės, o regione padidėjo radioaktyvumo lygis.

Žvalgybos analitikai, pavyzdžiui, Jevgenijus Maksimovas, pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis tikriausiai buvo vykdomi „Burevestnik“ bandymai – birželio 22-27 dienomis virš raketų bandymo poligono buvo paskelbta neskraidymo zona.

Tiesa, raketų bandymai vykdomi gerokai į pietus nuo vietos, iš kurios Šiaurės Europos link, kaip manoma, atkeliavo radiacija. Todėl neatmetamas ir torpedos „Poseidon“ poveikis – Rusijos karo laivų Europos šiaurėje būna beveik visada.

O birželio 18-23 dienomis regione kaip tik sukiojosi specialus laivas „Akademik Aleksandrov“. Jis, kaip manoma, paprastai dalyvauja „Poseidon“ iškėlimo iš vandens operacijose.