Vėl kliuvo USAID
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nepagrįstais kaltinimais USAID.
„USAID sumokėjo WADA 100 mln. USD už tai, kad ši suklastotų Rusijos sportininkų mėginius. O sporte, tu – taika!“ – rašė internautas.
Pastaruoju metu apie šią agentūrą pasirodė ne viena melagiena. 15min kai kurias jų jau paneigė.
Taip pat skaitykite: Rusai toliau platina melagienas apie USAID: tvirtina, kad popiežių privertė susitikti su „Azov“ karių žmonomis
Taip pat skaitykite: Kare prieš USAID – naujas melas: agentūra neva apmokėjo Chelsea Clinton vestuves
Taip pat skaitykite: Po D.Trumpo sprendimo – gandai dėl USAID: tvirtina, kad visa Ukrainos žiniasklaida buvo išlaikoma JAV
Taip pat skaitykite: Internautai ir E.Muskas pažėrė kaltinimų USAID: ar tikrai agentūra finansavo įžymybių keliones į Ukrainą?
Internautas nepateikė jokių savo teiginių įrodymų, netgi nenurodė jokių šaltinių, iš kur galėjo atsirasti tokia naujiena. Tad nežinia, ar šiuos kaltinimus jis citavo, ar paprasčiausiai išsigalvojo pats.
Skirtingos organizacijos
Visų pirma neaišku, kaip šios dvi organizacijos, pasak internauto, apskritai yra susijusios.
USAID yra nepriklausoma JAV vyriausybės agentūra, atsakinga už civilinės užsienio pagalbos ir paramos vystymuisi administravimą. 1961 m. ją įsteigė Johnas F.Kennedy‘is, siekdamas sujungti kelias užsienio pagalbos organizacijas ir programas į vieną agentūrą.
Pagal įstatymus, USAID yra tiesiogiai pavaldi valstybės sekretoriui. Ji įgyvendina pasaulinės sveikatos, pagalbos nelaimių atvejų, socialinio ir ekonominio vystymosi, aplinkos apsaugos, demokratinio valdymo ir švietimo programas. Ji vykdo skirtingas humanitarines programas daugiau nei 100 šalių, daugiausiai Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje.
WADA buvo įkurta 1999 m. kaip tarptautinė nepriklausoma agentūra. Pagrindinis jos vaidmuo – rengti, derinti ir koordinuoti antidopingo taisykles bei politiką visose sporto šakose ir šalyse.
Agentūros tikslas – kovoti su dopingo vartojimu sporte. Pagrindinė organizacijos būstinė yra įsikūrusi Kanadoje. WADA veikla apima mokslinius tyrimus, švietimą, atidopingo gebėjimų ugdymą ir Pasaulinio antidopingo kodekso stebėseną.
Pati netestuoja
Nors WADA yra atsakinga už antidopingo taisyklių priežiūrą, ji nėra atsakinga už atletų testavimą. Tyrimus paprastai atlieka nacionalinės antidopingo organizacijos (NADO), tarptautinės federacijos (IF) ir didžiųjų renginių organizacijos (MEO).
Kiekviena šalis turi savo nacionalinę antidopingo organizaciją, atsakingą už sportininkų testavimą, pavyzdžiui USADA (JAV) ar RUSADA (Rusija).
Atitinkamos sporto šakos organizacijos (pvz. FIFA – futbolo, FINA – plaukimo) testuoja sportininkus tarptautinių varžybų metu.
Kalbant apie olimpines žaidynes, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) švaraus sporto veiklos valdymą 2019 m. perdavė Tarptautinei testavimo agentūrai (ITA). Ši nepriklausoma organizacija buvo įsteigta antidopingo kontrolei vykdyti.
Taigi WADA suklastoti pačių mėginių negalėtų, nes už testavimą paprastai atsakingos kitos organizacijos.
Ilgametis Rusijos dopingo skandalas
Nepasitenkinimas WADA veiksmais, susijusiais su rusų sportininkų dopingo vartojimu, buvo plačiai aptarinėjami ir anksčiau. Tačiau internautas, dalijęsis kaltinimais apie WADA papirkimą, net nenurodė, kada tai galėjo vykti.
Rusijos valstybės remiamo olimpinių žaidynių dopingo skandalo pirmieji atgarsiai pasigirdo dar 2014 m., kuomet Sočio olimpinėse žaidynėse šeimininkė Rusija iškovojo net 33 olimpinius medalius. Tai buvo beveik dvigubai daugiau medalių, nei ankstesnėse žaidynėse.
Tų pačių metų pabaigoje Vokietijos televizijoje pasirodžiusiame dokumentiniame filme buvęs RUSADA pareigūnas Vitalijus Stepanovas ir jo žmona Julija, buvusi bėgikė, atskleidė, kad Rusija sistemingai rėmė savo sportininkų dopingo vartojimą. Vienas buvęs Rusijos sportininkas nurodė, kad apie 99 proc. šalies olimpinių atletų vartojo rezultatus gerinančius preparatus.
Po šio skandalo, baimindamiesi dėl savo saugumo, Stepanovai persikėlė į Jungtines Valstijas.
2015 m. nepriklausoma WADA komisija apkaltino Rusiją vykdant valstybės remiamą dopingo programą. Jie apie šią sistemą atskleidė daugiau, nurodydami, kad ją sudarė šešėlinės laboratorijos, sunaikinti šlapimo mėginiai ir Rusijos žvalgybos agentų vykdomas laboratorijų darbuotojų stebėjimas.
Po kelių dienų tarptautinė lengvosios atletikos valdymo institucija uždraudė Rusijos komandai dalyvauti tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose.
2016 m. po „The New York Times“ paskelbtų buvusio Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriaus parodymų TOK pradėjo pakartotinai tirti senus Rusijos sportininkų mėginius, paimtus dar 2008 m. Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse.
Buvęs vadovas Grigorijus Rodčenkovas pripažino nešvarius mėginius keitęs švariais ir nurodė, kad mažiausiai 15 Sočio žaidynių prizininkų buvo šios programos dalis.
„Per tamsią naktį surengtą operaciją Rusijos antidopingo ekspertai ir žvalgybos tarnybos nariai slapta pakeitė šlapimo mėginius, užterštus rezultatus gerinančiais preparatais, švariu šlapimu, surinktu prieš kelis mėnesius, kažkokiu būdu įsilauždami į tariamai apsaugotus nuo klastojimo buteliukus, kurie yra standartas tarptautinėse varžybose, sakė daktaras Rodčenkovas.
Kiekvieną naktį jie valandų valandas dirbo šešėlinėje laboratorijoje, kurią apšvietė viena lempa, ir pro rankos dydžio skylę sienoje perdavinėjo šlapimo buteliukus, kad jie būtų paruošti kitos dienos tyrimams, sakė jis“, – nurodoma „The New York Times“ straipsnyje.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių metu Rusijai buvo draudžiama dalyvauti lengvosios atletikos varžybose, tačiau leista konkuruoti kitose sporto šakose, dėl TOK leidimo atskiroms sporto federacijoms pačioms priimti sprendimus dėl sankcijų. Brazilijoje Rusija iškovojo 19 aukso medalių ir užėmė ketvirtą vietą bendroje medalių įskaitoje.
2017 m. TOK uždraudė Rusijai dalyvauti 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau leido 168 rusų sportininkams varžytis kaip „olimpiniams sportininkams iš Rusijos“. Rusijos vėliavos ir himno nebuvo, taip pat nesivaržė kai kurie geriausi šalies žiemos sportininkai.
2018 m. WADA vykdomasis komitetas atkūrė RUSADA veiklą su sąlyga, kad Rusija suteiks pareigūnams prieigą prie Maskvos laboratorijos, kurioje buvo suklastoti mėginiai, duomenų. Rusija praleido sutartą terminą tai padaryti. Vėliau WADA nurodė, kad šalies pateikti laboratorijos duomenys galėjo būti suklastoti ir svarstė galimybę vėl uždrausti dalyvauti žaidynėse ketveriems metams.
2019 m. WADA uždraudė Rusijai dalyvauti ateinančiose olimpinėse žaidynėse. Šaliai taip pat neleista žaisti FIFA pasaulio futbolo čempionate, jaunimo olimpinėse žaidynėse ir parolimpinėse žaidynėse. Tačiau rusai, kurie nebuvo įtraukti į šalies remiamą dopingo vartojimo programą, galėjo varžytis kaip nesusiję sportininkai. Vėliau draudimas nuo ketverių metų sumažintas iki dvejų.
2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse rusų sportininkai finišavo su 20 aukso medalių ir 71 medaliu bendrai, užimdami trečią vietą po JAV ir Kinijos.
2022 m. Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės 15-metės Kamilos Valijevos testas parodė teigiamus rezultatus dėl draudžiamo vaisto širdžiai gydyti. Tačiau, galiausiai Sporto arbitražo teismas nusprendė, kad čiuožėjos suspendavimas turėtų būti panaikintas, stodamas į RUSADA, o ne WADA ir TOK pusę.
Vidaus nesutarimai
2025 m. sausį JAV vyriausybė nesumokėjo daugiau kaip 3,6 mln. dolerių WADA, nors tai padaryti grasino jau kurį laiką. Taip ji išreiškė savo nepasitenkinimą dėl institucijos sprendimų, susijusių su Kinijos plaukikais ir kitais asmenimis.
Šios lėšos, kurias paprastai skirsto Baltųjų rūmų Nacionalinės narkotikų kontrolės ir politikos biuras (ONDCP), sudaro apie 6 proc. WADA metinio biudžeto.
„WADA turi imtis konkrečių veiksmų, kad atkurtų pasitikėjimą pasauline antidopingo sistema ir suteiktų sportininkams visišką pasitikėjimą, kurio jie nusipelnė. Kai skiriami JAV mokesčių mokėtojų pinigai, turime užtikrinti visišką atskaitomybę ir mūsų pareiga yra užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos tinkamai“, – naujienų agentūrai AP teigė ONDCP vadovas.
Šiems sprendimams pritarė ir USADA.
Nesutarimai dėl finansavimo vyksta mažiausiai šešis pastaruosius metus. Ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno, ir dabartinio Donaldo Trumpo administracijų požiūris šiuo klausimu mažai skyrėsi.
Nepatenkinta Rusijos dopingo skandalo sprendimu, D.Trumpo administracija ėmė reikalauti reformų. Pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukė WADA veiksmai nagrinėjant bylas, susijusias su 23 Kinijos plaukikais.
2024 m. paskelbtas „The New York Times“ tyrimas atskleidė, kad likus septyniems mėnesiams iki 2021 m. Tokijo olimpinių žaidynių, 23 geriausių Kinijos plaukikų dopingo testai buvo teigiami dėl tos pačios draudžiamos medžiagos, tačiau jiems vis tiek buvo leista dalyvauti varžybose.
Kinija savo antidopingo institucijos ataskaitoje pripažino testų rezultatus, tačiau nurodė, kad jie šią medžiagą vartojo netyčia ir nedideliais kiekiais, todėl veiksmų prieš juos imtis nereikėjo.
Net po to, kai gavo ne vieną atsakingo pareigūno pranešimą apie šiuos taisyklių pažeidimus, WADA nusprendė nebandyti patraukti sportininkų atsakomybėn. Pasak agentūros, šiems teiginiams neva nepakako patikimų įrodymų.
Tuo tarpu 2019 m. kilo nesutarimų tarp WADA ir USADA, pastarajai pasaulinę agentūrą apkaltinus nepakankamai griežtu požiūriu į Rusijos sportininkus. USADA pareikalavo, kad visiems Rusijos sportininkams būtų uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
15min verdiktas: melas. Nei viename iš aptartų skandalų nefigūravo USAID. Tai yra humanitarinė organizacija, priešingai nei WADA ar USADA, kurios bendradarbiauja su kitomis sporto organizacijomis, kad užkirstų kelią dopingo vartojimui sporte. Jokių įrodymų, kad USAID būtų siejama su kokiais nors mokėjimais, kurie darė įtaką WADA, nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
