Cituoja seną interviu
Dabar jau mirusio mokslininko žodžiai iš žiniasklaidos archyvų ištraukti Glazge vykstant Jungtinių Tautų konferencijai COP26 dėl klimato pokyčių.
Vos prasidėjus šiam renginiui, socialiniuose tinkluose imta dalintis senyvo vyro nuotrauka ir šalia prirašytais žodžiais anglų kalba: „Pasaulinis atšilimas yra natūralaus ciklo dalis ir negalime padaryti nieko, kad sustabdytume tuos ciklus.
Dabar pasaulis leidžia didžiulius mokesčių pinigus, bandydamas išspręsti problemą, kurios iš tiesų nėra.“
Nuotrauka, kuri prieš kelias dienas pasirodė „Facebook“ grupėje pavadinimu „Klimato kaita yra mėšlas“, jau spėjo pasidalinti beveik 500 žmonių. Tą patį ar panašų vaizdą su analogiška citata galima rasti ir čia, čia, čia, čia.
Prie teksto nurodytas ir autorius – dr. David Bellamy. Tai yra nuotraukoje matomas vyras – britų botanikas, gamtosaugininkas, televizijos laidų vedėjas, miręs beveik prieš dvejus metus.
Cituota frazė neišgalvota – taip mokslininkas iš tiesų sakė dar 2008 m. dienraščiui „Daily Express“ duotame interviu, kuriame, be kita ko, jis dar pasiskundė, kad buvo vengiamas BBC, nes neigė klimato kaitą.
Klimatas keičiasi ir pats, tik lėčiau
Net jei prieš trylika metų botaniko žodžiai galėjo atrodyti ne visai laužti iš piršto (nors ir tuomet jie įžiebė diskusijų), naujausi mokslininkų duomenys rodo ką kita. Jau seniai sutariama, kad žmogaus veikla prisideda prie klimato pokyčių.
Vienas žinomiausių faktų tikrinimo tinklalapių „PolitiFact“ dar 2007 m. (taigi prieš minėtą interviu) skelbė, kad didžiuma mokslininkų pripažįsta, jog pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis yra žmonija.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo, doktoranto Justino Kilpio žodžiais, nėra klaidinga teigti, kad klimatas keičiasi natūraliai, tačiau įprasta kaita vyksta kitokiu greičiu.
Po 10–15 tūkst. metų Žemė keliaus naujo ledynmečio link, bet niekas iš žmonių nemąsto ir neplanuoja tokiais laiko masteliais, o žmonių sukelta klimato kaita daro poveikį jau dabar ir lems pokyčius artimiausius dešimtmečius.
„Teiginys, kad Žemėje klimatas keitėsi anksčiau ir dar keisis ateityje, iš principo yra teisingas, – portalui 15min sakė jis. – Tai lemia astronominiai Žemės orbitos svyravimai (Milankovičiaus ciklai).
Svarbiausias skirtumas tarp šių natūralių svyravimų yra greitis. Astronominiai ciklai vyksta 20–150 tūkst. metų intervalais ir pokyčiai būna lėtesni. Žmonės tą padarė per 150 metų ir poveikis yra matomas (dabar temperatūra planetoje yra 1,1 °C aukštesnė).“
Anot mokslininko, nestabdant atmosferos taršos klimato poveikis tik didės ir pasireikš per ateinančius dešimtmečius.
„Taip, po 10–15 tūkst. metų Žemė keliaus naujo ledynmečio link, bet niekas iš žmonių nemąsto ir neplanuoja tokiais laiko masteliais, o žmonių sukelta klimato kaita daro poveikį jau dabar ir lems pokyčius artimiausius dešimtmečius (t.y. bus reali problema, veikianti dabar gyvenančių žmonių gyvenimus).“
Skaičiai rodo – kaltas žmogus
„Žmonės daro vis didesnę įtaką klimatui ir Žemės temperatūrai, degindami iškastinį kurą, kirsdami miškus ir užsiimdami gyvulininkyste, – tvirtina Europos Komisija (EK). – Tai gerokai padidina šiltnamio dujų kiekį atmosferoje, palyginti su tuo, kuris atsiranda natūraliai, kartu sustiprina šiltnamio efektą ir pasaulį atšilimą.“
Ekspertų teigimu, pagrindinė klimato pokyčių priežastis yra vadinamasis šiltnamio efektas. Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas – sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje po truputį kyla.
Dalis tų dujų susikaupia natūraliai, tačiau kai kurių koncentracija auga dėl žmogaus veiklos, ypač anglies dvideginio, metano, diazoto oksido/monoksido (vadinamųjų juoko dujų), fluorintų dujų.
Jos susidaro deginant anglis, naftą ir gamtines dujas, kertant miškus (žaliuodami galėtų sugerti anglies dvideginį), dėl gyvulininkystės (karvės ir avys, virškindamos maistą, išskiria itin daug metano), trąšų, net dėl vandens garų.
Dėl įvairių žmonių atliekamų veiksmų susidaręs anglies dioksidas yra didžiausias pasaulinio šilimo kaltininkas. 2020 m. jo koncentracija atmosferoje, palyginti su priešpramoniniais laikais (iki 1750 m.), buvo 48 proc. didesnė.
Metanas daro gerokai stipresnį poveikį nei anglies dvideginis, bet jis atmosferoje išlieka trumpiau. Diazoto oksidas atmosferoje kaupiasi dešimtmečius ar net šimtmečius.
Dėl natūralių priežasčių (Saulės radiacijos, ugnikalnių ir pan.) planetos temperatūra 1890–2010 m. pakilo vos 0,1 °C, tvirtina mokslininkai.
Šiuo metu klimatas dėl žmogaus veiklos šyla 0,2 °C per dešimtmetį greičiu. Praėjęs dešimtmetis buvo šilčiausias nuo orų stebėjimo pradžios – vidutinė temperatūra 2019-aisiais, palyginti su priešpramoniniais laikais, buvo aukštesnė 1,1 °C.
Jei šis skaičius pasiektų 2 °C, baiminamasi stipraus neigiamo poveikio gamtai, žmonių sveikatai ir gerovei. Dėl to tarptautinė bendruomenė pripažįsta būtinybę neleisti vidutinei temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 °C.
Karštis ir potvyniai turi priežastį
Naujausioje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje 234 autoriai, remdamiesi 14 tūkst. tyrimų, pažymėjo: „Vienareikšmiškai žmogaus įtaka šildo atmosferą, vandenynus ir žemynus.“
Anot ekspertų, didelė tikimybė, kad kaip tik dėl to padažnėjo pasikartojančios karščio bangos ir sausros, gaisrai vienuose regionuose ir potvyniai – kituose.
Beje, jau ketvirtoje IPCC ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2007-aisiais, taigi metais anksčiau nei kalbėjo D.Bellamy, buvo nurodyta, kad vidutinės temperatūros kilimą greičiausiai nulėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio dujų kiekis.
NASA pateikia dar niūresnį paveikslą nei EK – vidutinė temperatūra per kiek daugiau nei šimtmetį pakilo jau 1,18 °C.
Agentūros teigimu, Žemės klimatas visuomet keitėsi ir 800 tūkst. metų dauguma pokyčių vyko dėl nedidelių planetos orbitos pasikeitimų, kurie nulėmė, kiek ji sulaukdavo Saulės energijos.
Bet šiandienė situacija nėra vien orbitos pokyčių rezultatas – 95 proc. tikimybė, kad daugelis pasikeitimų yra žmogaus veiklos nuo XX a. vid. rezultatas.
Tyrimai rodo, kad Saulės aktyvumo pokyčiai turėjo įtakos situacijai Žemėje. Pavyzdžiui, vienas sumažėjimas sutapo su Grenlandijos atvėsimu 1410–1720 m. ir didesniu vulkanų aktyvumu, kuris paskatino vadinamąjį Mažąjį ledynmetį 1650–1850 m.
„Jei šiltėjimą nulemtų aktyvesnė Saulė, mokslininkai nustatytų aukštesnę temperatūrą visuose atmosferos sluoksniuose, – aiškina NASA. – Tačiau dabar aukštesniuose sluoksniuose fiksuojamas vėsimas, o planetos paviršiuje ir žemesniuose sluoksniuose – šiltėjimas. Taip yra dėl to, kad šiltnamio dujos čia sulaiko atmosferą.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
