Vladimiras Putinas negali pakęsti jokio kišimosi iš užsienio, tokiu kišimusi jis laiko ir užsienio fondų veiklą bei finansinę paramą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).
2012 m. lapkričio mėnesį buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visos NVO, gaunančios finansinę paramą iš užsienio, privalėjo registruotis kaip „užsienio agentai“. Tuo pat metu imta intensyviai aiškintis, iš kokių šaltinių nevyriausybinės organizacijos finansuojamos.
Netrukus nusirito pirmoji parodomųjų patikrinimų banga: kratos darytos Vokietijos krikščionių demokratų ir socialdemokratų partijų fonduose Maskvoje, iš fondų patalpų išsinešti kompiuteriai.
Buvo skelbiama, kad tai tik eilinis patikrinimas. Šį „eilinį patikrinimą“ lydėjo televizijos kanalo NTV žurnalistai su kameromis, paversdami kratą propagandine demaskavimo akcija.
Atakos prieš tariamus užsienio priešus linija Rusijoje pradėjo ryškėti jau gerokai anksčiau. Kremliaus remiama žiniasklaida jau ne pirmi metai stengėsi sudaryti įspūdį, neva užsienio jėgos suinteresuotos visokeriopais būdais silpninti Rusiją ir destabilizuoti padėtį šalyje.
Rusijoje stropiai ieškoma užsienio agentų – „tai yra paranoja, iš esmės primenanti Stalino laikų paranoją“, – sako žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ valdybos narys Janas Račinskis.
Pasak jo, prieš tariamas grėsmes iš užsienio lengviausia mobilizuoti menkiau išsilavinusią visuomenės dalį, taip nukreipiant jos dėmesį nuo išties rimtų šalies problemų.
Vokiečiai korespondentai Rusijoje kaltinami rusofobija
„Moskauer Deutsche Zeitung“ duotame interviu Heinricho Böllio fondo vadovas Johannesas Voswinkelis prisipažino, kad „agentų įstatymo“ laikais Vokietijos fondams darosi vis sudėtingiau veikti. Kadangi nevalstybinėms rusų organizacijoms, palaikančioms ryšius su į „užsienio agentų“ sąrašą įtrauktais fondais, taip pat įdeginama „agento“ žymė, jos vengia su fondais bendradarbiauti.
„Mums beliko tik vienas partneris,“ – prisipažino J.Voswinkelis.
Literatūros Nobelio premijos laureato Heinricho Böllio vardu pavadintas fondas savo vertybinėmis nuostatomis yra artimas Vokietijos Žaliųjų partijai, į jo programą įrašyta laisvės, pilietiškumo, tolerancijos gynimas ir meno bei kultūros kaip savitų mąstymo bei veikimo sferų puoselėjimas.
Fondas daromo spaudimo akivaizdoje nesiruošia gūžtis, jis ir toliau nevengia kritikos Kremliaus vykdomai politikai. Rusijos ambasadoriui Berlyne J.Voswinkelis tiesiai pasakė, kad „agentų įstatymas“ kenkia Rusijos pilietinei visuomenei, toliau ją izoliuoja ir blokuoja dialogą su Vakarais.
Fondo vadovą Johannesą Voswinkelį, 17 metų dirbęs Rusijoje savaitraščio „Zeit“ korespondentu, rusai kaltina rusofobija. Jam tai sukelia juoką: „Esu vedęs rusę, mano vaikai rusai, gyvenu čia mielai.“
Keisti savo planų jis nežada. Net jei dėl to fondas būtų paskelbtas „nepageidaujama organizacija“ pagal praėjusią vasarą įsigaliojusį naują įstatymą.
Ne visi fondai atsilaiko
Kaip Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ pranešė Rusijos korespondentė Gesine Dornblüth, Rusijoje apskritai įsivyravo priešiškumas vokiečių institucijų atžvilgiu. Tas nuotaikas ji galėjo stebėti balandžio gale vykusiame „Memorial“ organizuotoje moksleivių istorijos žinių viktorinoje, prie kurios finanasvimo prisidėjo ir vokiečių fondai.
Susirinkę protestuotojai apšaukė rusų mokytojas „kekšėmis“, svečius iš užsienio – „fašistais“.
Susirinkę protestuotojai apšaukė rusų mokytojas „kekšėmis“, svečius iš užsienio – „fašistais“. Į vokiečių Körberio fondo atstovą pataikė supuvęs kiaušinis.
Vokietijos radijo korespondentui įtūžę vyrai šaukė tiesiai į veidą, esą, šis eina Napoleono ir Hitlerio pėdomis, vokiečių pinigais kvailindamas rusų vaikus. Riaušių organizatoriai – nacionalistinė grupuotė, įkurta Rusijos Dūmos deputato, Vieningosios Rusijos partijos nario.
Vokietijos laisviesiems liberalams (FDP) artimo Friedricho Naumanno fondo Maskvoje vadovas Julius Freytagas-Loringhovensas mano, kad panašios priešiškos akcijos pirmiausia nukreiptos prieš rusų nevyriausybines organizacijas, bendradarbiaujančias su užsienio fondais. Tačiau nebesidrovima užsipulti ir pačius fondus.
Tai patyrė ir Naumanno fondas, kai šį pavasarį drauge su Rusijos opozicinėmis partijomis pabandė surengti ekonomikos formą Sibire, – nė vienas viešbutis neįsileido forumo į savo patalpas, taip kad galų gale jo dalyviams teko diskutuoti kavinėje.
Blokavimo taktika suveikė: Naumanno fondas ateityje vengs politinių temų. Be kita ko ir nenorėdamas pakenkti savo partneriams bei užtraukti ant jų valdžios nemalonės – dėl per atviros kritikos.
Nusitaikė į Vokiečių-rusų namus Kaliningrade
Šnipinėjimas, politinės ambicijos ir netgi nacionalistinė propaganda, – šiomis ir kitomis nuodėmėmis pastaraisiais mėnesiais sutartinai kaltino Vokiečių-Rusų namus Kaliningrado spauda, o balandžio gale Rusijos teisingumo ministerija įregistravo juos kaip „užsienio agentą“.
„Tai – raganų medžioklė. Mes esam bendras vokiečių ir rusų projektas ir nepažeidžiam jokių įstatymų.“
Namų prezidentas Viktoras Hoffmannas vadina tai surežisuota kampanija: „Tai – raganų medžioklė. Mes esam bendras vokiečių ir rusų projektas ir nepažeidžiam jokių įstatymų.“
Vokiečių-Rusų namai Kaliningrade buvo įsteigti 1995 metais kaip švietimo, informacijos ir kultūros centras vokiečių kilmės gyventojams, kurių daugumą sudaro iš Centrinės Azijos į Kaliningradą atsikėlę Rusijos vokiečiai.
Projektą rėmė tiek Rusijos, tiek ir Vokietijos vyriausybės. Dabar šis kultūros centras iš Vokietijos kasmet gauna po 80 000 eurų paramos. Tai, spėja namų vadovas V. Hoffmannas, veikiausiai ir tapo pretekstu užsipulti, neva „mes esame Trojos arklys Kaliningrade, neva už vokiečių pinigus veikiame prieš Rusiją.“
Užrūstino atviri žodžiai apie Rusijos karą Ukrainoje
Tiek pats namų vadovas, tiek ir rusų teisėsaugos sprendimui pritarianti vietos spauda įvardija ir kitą galimą užsitrauktos nemalonės priežastį: 2014 metų rugpjūtį kalbėdamas Vokiečių-Rusų namuose, Vokietijos generalinio konsulato kultūros atašė Danielis Lissneris aštriai kritikavo karinius Rusijos veiksmus Ukrainoje:
„Užpuldama Rytų Ukrainą, Rusija ne tik kad niokojo materialines vertes, bet ir pražudė žmonių gyvybes, sugriovė dešimtmečiais kurtą tarpusavio pasitikėjimą. Kariaudama prieš Ukrainą, Rusija žudo ir savo vaikus.“
Vokiečių diplomatas viešai pareiškė, jog Rusija yra atsidūrusi kelyje iš valdomos demokratijos į totalitarizmą.
Vokiečių diplomatas viešai pareiškė, jog Rusija yra atsidūrusi kelyje iš valdomos demokratijos į totalitarizmą, jog šalyje vis labiau ribojamos žmonių teisės, reikalaudamas, kad ir Sovietų Sąjunga turėtų pripažinti per savo 73 metų istoriją įvykdytus nusikaltimus žmonijai.
Kremliaus linijai ištikima informacijos agentūra vokiečių kalba „Kaliningrad Domizil“ D.Lissnerio išsakytą kritiką pavadino Rusijos šmeižimu, antirusišku kurstymu, ir džiaugėsi, kad po skandalingo pasisakymo diplomatas buvo perkeltas iš Kaliningrado į Kijevą.
Nuo to laiko prasidėjo Vokiečių-Rusų namų tikrinimai. „Kaliningrad Domizil“ vadovas, iš Rytų Vokietijos į Kaliningradą gyventi atvykęs Uwe Niemeieris, kaltina Vokietijos valstybės atstovus neišmintingu elgesiu, – tuo būdu tik apsunkinamas Kaliningrado vokiečių gyvenimas ir darbas.
Jo pozicija būtent tik tokia, kokios pageidauja „demaskavimo“, stigmatizavimo ir bauginimo mechanizmą užsukęs Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas.
„Esame vokiečiai ir Rusijos svečiai – vienas su viza, kitas su diplomato pasu, trečias – su leidimu gyventi. Kaip svečiai turime teises, bet ir pareigas.
Pareigoms tikrai nepriklauso šeimininko įžeidinėjimas ar kišimasisi į jos šeimos reikalus. Priešingu atveju gali nutikti taip, kad svečio statusą prarasit greičiau, nei manot“, – aiškino U.Niemeieris.
