Ragus rodžiusi Italija 2019 metais ir toliau mirksės: krizės pavojus praeina

Ekonomistai dar neseniai būgštavo, kad Italijos skyrybos su Bendrija pastarajai gali būti skausmingesnės nei „Brexit“. Politologai Romai prognozavo politinę krizę, pranoksiančią protestus Prancūzijoje.

Kalbėta apie lyderystės vakuumą, apie Italiją kaip Europos Achilo kulną, silpnąją vietą, kur demokratija bus pakratyta taip, kaip Vengrijoje. Ar Lenkijoje. Kur liesis populistinės aistros dėl biudžeto.

Bet baigiantis 2018-iesiems pradėjo paaiškėti, kad nė vienas iš šių apokaliptinių scenarijų neišsipildys.

Nusileido Europos Komisijai

Mat Italija sumirksėjo pirmoji, kai stojo į dvikovą su Briuseliu dėl 2019 metų biudžeto projekto. Roma drąsiai kalbėjo, kad pažeis ES taisykles dėl deficito, bet ėmė grąžyti rankas, kai paaiškėjo, kad Europos Komisija nenusileis.

Paskutiniąją 2018 metų savaitę Italiją valdantys populistai nusileido patys ir buvo priversti apkarpyti biudžete numatytas dideles išlaidas – kad išvengtų tiek baudų, tiek neigiamos finansų rinkų reakcijos.

Netrukus paaiškėjo, kad šalies ekonomika įžengė į recesiją, tačiau apie kokį nors didelį finansinį krytį nebekalbama – krizė nebeteko pagreičio. Kodėl? Svarbūs trys veiksniai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Italijos premjeras Giuseppe Conte daug kalbėjo, bet į EK reikalavimus galiausiai įsiklausė

Pirma, akivaizdu, kad kelerius metus politines atakas kentęs Briuselis pagaliau laimėjo kelis raundus prieš populizmą keliose ES šalyse narėse.

Pasiekusi savo dėl teisės viršenybės Lenkijoje, ES nusipelno pagarbos už ryžtą griežtai priešintis Italijos vyriausybės planams padidinti biudžeto deficitą. Roma norėjo 2,4 proc., bet gavo 2 proc. deficitą.

Nors Roma galės patrumpinti pensinį amžių, vyriausybei teko tenkintis kompromisu dėl socialinių priemonių įgyvendinimo tempo ir masto.

Problemos ilgalaikės – kaip ir bėgimas nuo jų

Aišku, tai nereiškia, kad Italijos populistai ir ES biurokratai sudarė taikos sutartį – nesutarimai turbūt tęsis. Be to, „Penkių žvaigždžių judėjimas“ ir dešiniųjų „Lyga“ pyktis su europinėmis institucijomis netgi.

Italai jau seniai vengia imtis sudėtingų, bet reikalingų reformų, nors jas po finansinės krizės įvykdė, pavyzdžiui, Ispanija.

Vis dėlto ekspertai jau nemano, kad reikėtų kalbėti apie dvikovas iki mirties ar „Brexit“ masto audras – esą labiau tikėtini politiniai pasistumdymai.

Būtinas kontekstas: italai jau seniai vengia imtis sudėtingų, bet reikalingų reformų, nors jas po finansinės krizės įvykdė, pavyzdžiui, Ispanija.

Ši populistinė vyriausybė nėra niekuo ypatinga. Luigi Di Maio ar Matteo Salvini darys viską, kad kaltę dėl stagnacijos permestų Briuseliui. Bet statistika žiauri.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Luigi Di Maio ir Matteo Salvini

Italijoje vidutinės pajamos vienam gyventojui nekyla jau 25 metus. Šalies jaunimas ir toliau nedirba, ypač pietuose. Bendrasis vidaus produktas dar nepasiekė 10 metų senumo rodiklių.

Švietimo sistema Italijoje šlubuoja, produktyvumo lygis žemas, o mokesčių sistemos itin sunkiai suprantamos. „Doing Business“ indekse, vertinančiame verslo sąlygas, Italija užima vos 112 vietą (Lietuva – 14-ojoje pozicijoje).

Visos šios problemos chroniškos. Ekonomistas Luigi Zingalesas, šiuo metu dirbantis Čikagos universitete, pabrėžia, kad apie Italijos paslydimus tik dabar daugiau kalbama – iš tiesų klimpti pradėta jau prieš ketvirtį amžiaus.

„Problemos egzistavo prieš pradedant dirbti šiai vyriausybei, jos, deja, išliks ir šiai vyriausybei jau baigus darbą“, – pareiškė L.Zingalesas.

>>>

Antra, Italijos valdančiojoje koalicijoje atsiranda vidinio skilimo požymių. „Lyga“ ir „Penkių žvaigždžių judėjimas“ jėgas suvienijo dėl valdžios, o ir šiandien abi partijas kartu sudėjus remia net 60 proc. rinkėjų.

L.Zingalesas: „Problemos egzistavo prieš pradedant dirbti šiai vyriausybei, jos, deja, išliks ir šiai vyriausybei jau baigus darbą.“

Tačiau jei anksčiau pirmavo į kairę krypstantis „Penkių žvaigždžių judėjimas“, tai dabar į priekį jau kurį laiką išsiveržusi kraštutinių dešiniųjų „Lyga“. Jos lyderis M.Salvini sumaniai žaidžia politinius žaidimus.

Jis vis pagąsdina visuomenę nelegaliais imigrantais, o tai veikia, nes rinkėjai Italijoje mano, kad imigracija į šalį yra nekontroliuojama ir pavojinga.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Matteo Salvini

Bet M.Salvini greitai ateis laikas nuspręsti, ar partiją stumti dar dešiniau, ar pabandyti pritraukti nuosaikesnius rinkėjus ir pasislinkti labiau centro link.

M.Salvini pamąstymus dėl 2019-ųjų biudžeto sukritikavo šalies verslo elitas, o „Lyga“ negali sau leisti prarasti turtingos Šiaurės Italijos verslo bendruomenės paramos.

Kad ir kaip Briuselį kritikuotų Italijos populistai, jų vyriausybė nėra ta, kuri išves šalį iš Europos Sąjungos ar euro zonos.

Tuo metu „Penkių žvaigždžių judėjimo“ vadovybė, žinoma, negali nesuprasti, jog partijos reitingai krenta dėl to, kad auga „Lygos“ populiarumas. Ideologinis susikirtimas ir politinė konkurencija šiais metais bus neišvengiama.

Trečia, kad ir kaip Briuselį kritikuotų Italijos populistai, jų vyriausybė nėra ta, kuri išves šalį iš Europos Sąjungos ar euro zonos.

Taip, parama Bendrijai Italijoje pastaraisiais metais sumenko. Tačiau 59 proc. italų ir toliau remia narystę euro zonoje – o tai reiškia, kad euroskeptiškos šalies vyriausybės veiksmams yra ribos.

Roma Europos Komisijai dėl biudžeto nusileido puikiai žinodama, kad ES sankcijos ir ekonominė suirutė galiausiai pakenktų pačios Italijos rinkėjams. Absoliučiai visi Italijos politikai žino, kad bandymai trauktis iš ES šaliai atneštų ne naudos, o žalos.

„Būdų mesti iššūkį ES 2019 metais tikrai bus rasta – kivirčai valdančiajai koalicijai kol kas naudingi. Bet nelaukčiau santykių žlugimo“, – prognozuoja P.Schechteris.