Sociologė mato ir COVID-19 įtaką
Kaip teigia sociologė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė Rūta Žiliukaitė, dabartinę situaciją JAV lėmė skirtingos visuomenėje susikaupusios problemos.
„Visuomenėse, kuriose yra nuosekliai laikomasi neoliberalios ekonomikos principų, žmonių diferenciacija yra didelė, o klasinis susiskirstymas irgi yra labai gilus. Aibė paslaugų žmonėms yra pasiekiamos labai nevienodai. Tai, kad per COVID-19 viruso plitimą labiausiai nukentėjo juodaodžiai – labai didelis mirtingumas buvo tarp JAV afroamerikiečių populiacijos – tik dar kartą priminė tai, kas žinoma jau seniai: kad visuomenė yra susiskirsčiusi į sluoksnius pagal socialines grupes”, – teigė R.Žiliukaitė.
Anot sociologės, šiuo metu JAV vykstantys procesai nėra tik atsakas į George’o Floydo mirtį – čia svarbų vaidmenį suvaidino ir COVID-19 pandemijos plitimas bei tai, kaip skirtingai socialinės grupės ją išgyvena.
Priežasčių, kodėl afroamerikiečiai yra pažeidžiamesni akistatoje su virusu, yra ne viena. Anot R.Žiliukaitė, tai ir silpnesnė imuninė sistema, negalint propaguoti sveiko gyvenimo būdo, ir sunkiau prieinama sveikatos apsaugos sistema: „Jie taip pat labai nukenčia dėl pasekmių. Yra lengva išgyventi ir karantinuotis, kai turi susikaupęs santaupų, nereikia taip rūpintis nei dėl paskolų, nei dėl maisto, nei dėl kitų aspektų.”
Ar ne COVID-19 metu ši situacija būtų sukėlusi tokio pat masto protestus? „Ji būtų sukėlusi protestą, bet tokio masto protesto ji nebūtų sukėlusi, nes dabar atsiranda papildomi veiksniai. Ir žmonės atranda daugiau reikšmių, kaip prasmingai tame dalyvauti“, – teigė R.Žiliukaitė.
George’o Floydo mirtis tapo atspirties tašku, kalbant apie rasizmą JAV. Atsakydama į klausimą, kodėl taip sunku išgyvendinti rasinę diskriminaciją, R.Žiliukaitė pabrėžia socialinius ir ekonominius aspektus, ypač jauname amžiuje.
„Rasinė nelygybė yra susijusi su bendromis žmonių galimybėmis. Paaiškinimai, be abejo, gali būti skirtingi. Tačiau visuomenės smarkiai skiriasi pagal vaikų iš žemesnių socialinių-ekonominių sluoksnių pasiekimus – ir tai nėra rasės dalykas.
Sunku suprasti, gyvenant mūsų nedideliuose Lietuvos miestuose, kad kiti žmonės gali išgyventi maisto diskriminaciją. Kad jie gali neturėti galimybės maitintis sveikai ir perka tik maistą iš greito maisto užkandinių.
Tuomet kyla klausimas, kaip veikia socialinė sistema. Tėvai, kurie yra užsisukę darbuose, prieinamuose menkiau išsimokslinusiems, mažesnes pajamas gaunantiems, žemesnio socialinio-ekonominio statuso žmonėms, savo vaikams moksluose padėti gali mažiau. Svarbu, kiek skirtingai vaikams yra prieinama kita pagalba – be to, ką jie gauna per formalų ugdymą. Rasinė nelygybė egzistuoja ir todėl, kad vaikams yra labai netolygiai prieinamos socialinės ir viešosios paslaugos. Tai apima ne tik ugdymo institucijas, bet ir sveikatos apsaugos institucijas“, – teigė R.Žiliukaitė.
Pasak jos, kai kalbame apie rasinę nelygybę JAV, turime nepamiršti kalbėti ir apie maisto diskriminaciją.
„Sunku suprasti, gyvenant mūsų nedideliuose Lietuvos miestuose, kad kiti žmonės gali išgyventi maisto diskriminaciją. Kad jie gali neturėti galimybės maitintis sveikai ir perka tik maistą iš greito maisto užkandinių“, – teigia sociologė, pridurdama, jog kalbant apie socialinę nelygybę svarbu žiūrėti, kaip skirtingiems visuomenės sluoksniams yra prieinamos skirtingos paslaugos.
„Turime kalbėti ne tik apie rasę ir smurtą prieš rasę, bet ir matyti, kur rasė atsiduria socialinio susisluoksniavimo sistemoje“, – sakė R.Žiliukaitė.
Jos teigimu, kalbėti apie tai, kokių ilgalaikių pasekmių visuomenei gali turėti šiomis dienomis vykstantys protestai ir jų malšinimas, o taip pat ir tos pasipriešinimo formos, kurios nebepatenka į demokratinio protesto rėmus, šiandien dar per anksti.
„Ilgalaikes pasekmes galime pamatyti tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tai priklausys nuo daugelio dalykų – nuo to, kaip klostysis ekonomikos krizė, politinė situacija, nuo to, kaip politikai rungsis dėl savo pozicijų. <...> Kartais tai yra nedemokratines formas įgyjantis procesas – taip, tai nėra patogi forma. Klausimas, iš kur ji atsiranda? Demokratinė politika turi atsakyti, kokios yra to priežastys ir kaip pasiekti tuos rinkėjus, kurie taip elgiasi. Nes vienintelis būdas apsaugoti demokratiją yra toks“, – sakė R.Žiliukaitė.
Viltys – į rinkimus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius teigė, kad JAV įstatyminė bazė rasinės nelygybės atžvilgiu iš esmės pradėta tvarkyti dar septintojo dešimtmečio viduryje.
„Reikia pripažinti, kad per pastaruosius 50 metų yra padaryta itin didelė pažanga. Pavyzdžiui, 1968 metais vykusiose riaušėse dalyvavo daugiausia juodaodžiai, o dabartinėse demonstracijose turbūt baltaodžių yra daugiau nei juodaodžių.
Pasikeitė ir politinė padėtis. Obama buvo juodaodis prezidentas, prie Clintono ir Busho administracijų juodaodžių ministrų procentas buvo didesnis nei juodaodžių gyventojų. Atstovų Rūmuose šiuo metų yra 50 juodaodžių – 11 proc. visų Atstovų Rūmų narių, kai juodaodžiai sudaro 13 proc. JAV populiacijos“, – 15min sakė politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors 18,8 proc. juodaodžių yra gerai apmokami valstybės tarnautojai, apskritai afroamerikiečiai uždirba mažiau nei baltaodžiai.
„Jų atlyginimai menkesni, nes mažiau jų yra baigę aukštąsias mokyklas. Ir tai yra giluminių problemų rezultatas. Tarp vargingesnių juodaodžių yra daug vienišų motinų, kurios skiria mažiau reikšmės mokslui, todėl jų vaikai neišvengiamai nukenčia“, – sakė K.Girnius.
K.Girniaus teigimu, vadovaujant D.Trumpui ekonominė afroamerikiečių padėtis pagerėjo, jų nedarbas prieš pandemiją buvo mažiausias istorijoje. Vis dėlto, tai reikėtų aiškinti ne prezidento politika, o augusiu JAV ūkiu.
„Didesnės sąmoningos diskriminacijos turbūt taip pat neatsirado. Pagrindiniai Trumpo taikiniai buvo musulmonai, kurie bando atvykti į JAV, ir nelegalūs imigrantai iš Pietų Amerikos“, – sakė politologas.
K.Girniaus teigimu, protestai išsiplėtė į 150 JAV miestų ne tik todėl, kad G.Floydo nužudymo atvejis yra labai šokiruojantis, bet ir todėl, kad tai – ne vienintelis incidentas per pastaruosius metus, kai baltaodžiai be pagrindo nužudo beginklį juodaodį. „Susikaupęs pasipiktinimas – pagrindinė protestų išplitimo priežastis“, – sakė jis.
K.Girnius: „Yra ir tokių, kur neketino smurtauti ar plėšikauti, bet pamanė: jei galima žmones žudyti, ar gali mane ypatingai pasmerkti už tai, kad pasiimu gražų laikrodį iš vitrinos?“
Politologo teigimu, protestuose yra ir vandalų, kurie sąmoningai išnaudoja chaotišką situaciją plėšdami ir smurtaudami. Tačiau K.Girnius atkreipė dėmesį į atvejį, kai Niujorke buvo sulaikyti du jauni advokatai, metę Molotovo kokteilius į policijos automobilį.
„Akivaizdu, kad jie skurde tikrai negyvena, bet galbūt buvo paveikti vyraujančios nuotaikos. Yra ir tokių, kur neketino smurtauti ar plėšikauti, bet pamanė: jei galima žmones žudyti, ar gali mane ypatingai pasmerkti už tai, kad pasiimu gražų laikrodį iš vitrinos?“, – sakė K.Girnius ir pridūrė, kad smurtaujančių yra gerokai mažiau nei taikiai protestuojančių.
Politologas atmetė prognozes, kad JAV artėja naujo pilietinio karo link.
„Policija laikosi gana santūriai, bando suprasti protestuotojus, kartais rodo jiems solidarumą. Be to, juodaodžiai sudaro tik 13 proc. populiacijos, daug didesnė mažuma yra lotynų amerikiečiai.
Svarbu ir tai, kad demonstracijos, palyginus su 1967–1968 m. riaušėmis, gana taikios ir šiuo metu nėra rėksmingų karingai nusiteikusių juodaodžių organizacijų, kaip „Juodosios panteros“ (Black Panthers), arba veikėjų, kaip Malcolm X“, – 15min sakė K.Girnius.
Pasak politologo, jei D.Trumpas šiemet bus perrinktas prezidentu, nereikia tikėtis didesnės pažangos rasinės lygybės atžvilgiu.
„Beveik niekas neabejoja, kad Bidenas pakvies juodaodę moterį būti jo kandidate į viceprezidentus. Laimėjus rinkimus, būtų imtasi įvairių programų kovai su socialine nelygybe ir atskirtimi.
Manau, kad dalis juodaodžių problemų kyla iš to, jog dalis jų gyvena skurde ir iš to skurdo negali išbristi dabartinėmis sąlygomis, be ypatingų programų. Jei demokratai laimėtų prezidento rinkimus, o taip pat ir Kongreso, tai būtų proga reikšmingiems pokyčiams vidaus ir mokesčių politikoje, sveikatos apsaugos srityje. Tačiau šis klausimas per 10–15 metų nebus išspręstas“, – sakė K.Girnius.
Pilietinio karo neprognozuoja
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala teigė, kad prie JAV kaistančių emocijų prisideda tai, jog G.Floydo nužudymas buvo nufilmuotas, todėl nebelieka abejonių, kas nutiko.
Pasak L.Kojalos, šis įvykis – dalis proceso, kuris tęsiasi nuo pat JAV įkūrimo ir ne kartą buvo paaštrėjęs.
„Tai – ilgalaikė problema, pasireiškianti įvairiomis formomis. Nuo teisinės sistemos – yra pakankamai duomenų, kad joje afroamerikiečiams tenka gerokai griežtesnės bausmės – iki socioekonominių problemų, kurias dar labiau katalizuoja pandemija“, – sakė L.Kojala.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas yra institucinis rasizmas, apie kurį kalba protestuotojai JAV?
Anot politologo, protestų išsiplėtimą nulėmė ir politinė aplinka „su poliarizacija ir partijų negebėjimu kalbėtis apie sistemines problemas“.
Vis dėlto L.Kojala sakė nemanąs, kad JAV stovi ant naujo pilietinio karo slenksčio, o šios ilgalaikės problemos su naujausiais įvykiais nebūtinai išsispręs. Tačiau jos turi potencialo kartotis ateityje.
Kalbėdamas apie protestuose matomą plėšikavimą ir smurtą, politologas ragino įvykių įkarštyje teisingai suvokti viso to mastą.
„Nemažai žmonių iš JAV, nebandydami būti visiškai objektyvūs, nes tai nėra įmanoma, sako, kad plėšikautojai ir smurtautojai yra mažuma, kurios nereikėtų sureikšminti.
Galbūt verta koncentruotis į geruosius pavyzdžius, pavyzdžiui, kai policininkai žengia kartu su protestuotojais, kai pareigūnai sako, kad reikia keisti sistemą, kurioje jie patys dirba, ir galbūt jau siūlo pirmuosius žingsnius, kaip tai padaryti“, – 15min sakė politologas.
Pasak RESC direktoriaus, rasizmo klausimas buvo aktualus ilgą laiką, prieš rudenį vyksiančius prezidento rinkimus jis dar labiau paaštrės ir gali paskatinti kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, demokratui Joe Bidenui kandidate į viceprezidentės postą pasirinkti afroamerikietę.
„Problema tikrai bus aštri, juo labiau, kad Trumpas nėra ta figūra, kuri bando bent kažkiek vaidinti ar atlikti vienytojo, visų JAV piliečių lyderio vaidmenį. Šiuo atveju jis gana išsiskiria iš ankstesnių prezidentų, kurie krizių metu dažnai bandydavo būti bent šiokie ar tokie vienytojai“, – sakė L.Kojala.
-
Mineapolyje sunkvežimis įsirėžė į protestuotojų minią, rimtų sužalojimų išvengta
-
JAV tęsiantis smurtiniams protestams, prie Baltųjų rūmų įsiplieskė susirėmimų
-
Prie Baltųjų rūmų protestuotojai sukėlė gaisrų
-
Niujorko mieste per protestus trumpam sulaikyta mero dukra
-
Kas yra „Antifa“ – judėjimas, kurį JAV prezidentas D.Trumpas nori paskelbti teroristiniu?
-
Nepriklausomas tyrimas atskleidė – G.Floydas buvo uždusintas, D.Trumpas prieš protestuotojus siunčia karius
-
JAV gyvenantis lietuvis apie G.Floydo mirtį, rasizmą ir protestus: tai yra tragedija žmonijai
-
Protestas JAV: „Nike“ sako „Don‘t do It“ ir pasaulis nelieka abejingas
-
Kas yra institucinis rasizmas, apie kurį kalba protestuotojai JAV?
-
Grįžome į septintą dešimtmetį: skrydžiai į kosmosą... protestai ir policijos brutalumas
