„Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą pas ukrainiečių karo belaisvius, dar vieną surengs šią savaitę. Per tą patį laikotarpį taip pat buvo aplankyti Rusijos karo belaisviai, o iki mėnesio pabaigos planuojama surengti daugiau vizitų“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad šie vizitai leido grupei „patikrinti belaisvių būklę ir gydymą bei pasidalyti taip lauktomis naujienomis su jų šeimomis“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kritikavo TRKK itin jautriu karo belaisvių lankymo klausimu.
Jis kaltino Ženevoje įsikūrusią organizaciją, kad ji dėjusi nepakankamai pastangų, kad gautų prieigą prie Rusijos pajėgų į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.
TRKK yra išreiškusi nusivylimą, kad negali vykdyti savo misijos, įtvirtintos Ženevos konvencijose, kuriose apibrėžiami karo įstatymai.
Komitetui reikia tam tikrų garantijų dėl prieigos, o rusai jau seniai į tai neatsižvelgia.
Per šiuos vizitus TRKK galėjo įvertinti karo belaisvių būklę ir gydymą bei pranešti naujienas jų šeimoms, teigė organizacija, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie jų gyvenimo sąlygas ar gydymą.
Komitetas sakė, kad taip pat galėjo išdalyti knygų, asmens higienos reikmenų, antklodžių ir šiltų drabužių.
„Gelbėjimosi ratas giminaičiams“
Šiuo metu TRKK perduoda karo belaisvių žinutes jų šeimoms.
„Didžioji dalis naujausios informacijos yra trumpi meilės laiškai ir asmeninės naujienos. Kai kuriuose prašoma šeimos narių nesijaudinti, – sakoma pareiškime. – (...) Kiti jų prašo cigarečių, kojinių ir saldainių. Visos šios žinutės yra gelbėjimosi ratas kenčiantiems giminaičiams.“
TRKK prezidentė Mirjana Spoljaric Egger teigė, kad tokie vizitai yra „svarbus žingsnis pirmyn, siekiant išsaugoti žmogiškumą tarptautinio ginkluoto konflikto žiaurumo akivaizdoje“.
„Galime patikrinti, kaip elgiamasi su karo belaisviais, ir užtikrinti, kad šeimos gautų naujausią informaciją. Tikiuosi, kad dėl šių vizitų visi karo belaisviai bus lankomi reguliariau“, – sakė ji.
Organizacija nori žengti dar toliau.
„Mes matėme šimtus karo belaisvių, tačiau vis dar neturime prieigos jų visų pamatyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė TRKK atstovė spaudai Jennifer Sparks.
TRKK nenurodo tikslaus aplankytų karo belaisvių skaičiaus ir teigia, kad Raudonojo Kryžiaus komandos negalėjo apsilankyti Olenivkos kalėjime Rytų Ukrainoje, kurį kontroliuoja prorusiškos pajėgos.
Liepos pabaigoje kalėjimas buvo susprogdintas, žuvo dešimtys ukrainiečių kalinių. Kyjivas kaltina Rusijos kontroliuojamas pajėgas, o Maskva – Ukrainos kariuomenę.
Įtarimai dėl kankinimo
„Šeimos kenčia nežinodamos, kaip jaučiasi jų artimieji, ar jie sveiki, ar serga, ar net ar jie gyvi, ar mirę, – teigė J.Sparks. – (...) Niekada nenustosime reikalauti prieigos prie karo belaisvių, kol galėsime juos visus pamatyti ne vieną kartą, o pakartotinai, kad ir kur jie būtų laikomi.“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner praėjusį mėnesį žurnalistams sakė, kad Ukraina suteikė galimybę susisiekti su kaliniais, kol jie buvo sulaikyti, o Rusija to nepadarė, ir sulaikytuosius ukrainiečius buvo galima apklausti tik juos paleidus.
Ji teigė, kad „didžioji dauguma“ Rusijos laikomų ukrainiečių karo belaisvių pasakojo apie kankinimus ir netinkamą elgesį.
Apie tokį elgesį kalbėjo ir kai kurie ukrainiečių laikyti rusų karo belaisviai, nors M.Bogner sakė, kad jis „nebuvo sistemingas“.
Jos tyrėjai taip pat gavo „patikimų įtarimų dėl skubių egzekucijų, įvykdytų asmenims, atsidūrusiems mūšio užnugaryje“, teigė ji.
Ukraina ir Rusija nėra atskleidusios, kiek karo belaisvių jos laiko.