Pastarosiomis savaitėmis Jemene įsikūrę husių kovotojai, reaguodami į Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, suintensyvino išpuolius prieš komercinės laivybos laivus, plaukiojančius per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą.
Tanklaiviai ir krovininiai laivai buvo atakuojami iš Jemeno surengtomis dronų ir raketų atakomis, ir nors daugeliu atvejų padaryta žala buvo minimali, vien dėl šios grėsmės prekybos maršrutai per Raudonąją jūrą beveik sustojo.
Kodėl Raudonoji jūra tokia svarbi?
Viskas – nuo benzino kainos degalinėse iki galimybės įsigyti naujausią elektroninį prietaisą – labai priklauso nuo Bab-el-Mandebo sąsiaurio, vos 32 km pločio vandens atkarpos tarp Džibučio ir Jemeno – saugumo. Būtent šiuo vandens keliu plaukiojančius laivus apšaudo husių grupuotė.
Bab-el-Mandebo sąsiauris – tankiausio pasaulyje laivybos kanalo dalis – yra pietiniai vartai į Raudonąją jūrą, kuri jungiasi su Sueco kanalu.
Daugiau nei prieš 150 metų atidarytas kanalas sukėlė revoliuciją pasaulinėje prekyboje ir tapo trumpiausiu keliu tarp JAV ir Europos bei Artimųjų Rytų ir Azijos. Per Raudonąją jūrą vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, įskaitant 30 proc. pasaulinio konteinerių srauto. Kasmet per Raudonąją jūrą keliauja milijardai dolerių vertės prekių ir atsargų, todėl vėlavimas gali sukelti didelių trikdžių visame pasaulyje.
Ką daro husiai?
Analitikai išreiškė nerimą dėl to, kaip lengvai Irano remiamai grupuotei pavyko sutrikdyti svarbiausią planetos prekybos kelią. Iš savo bazės Jemeno sostinėje Sanoje husių grupuotė taikosi į laivus Bab-el-Mandebo sąsiauryje, kai jie įplaukia į Raudonąją jūrą ir keliauja į Sueco kanalą.
Nors iš pradžių buvo teigiama, kad atakuojami tik į Izraelį plaukiojantys laivai, grėsmė prekybai išaugo, nes buvo atakuojami ir su kitų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai, nesusiję su Izraeliu.
Atsakydami į tai Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV karinio jūrų laivyno laivai numušė kai kuriuos jų dronus ir raketas, o pirmadienį JAV paskelbė subūrusios šalių koaliciją, kuri sutiko patruliuoti pietinėje Raudonosios jūros dalyje ir bandyti apsaugoti laivus nuo išpuolių.
Husių vadovybės narys Mohammedas al-Bukhaiti sakė „Al Jazeera“, kad jo grupuotė pasipriešins bet kokiai Jungtinių Valstijų sudarytai koalicijai, kuri galėtų būti dislokuota Raudonojoje jūroje.
Kaip sutrikdymas paveiks laivybą?
Didžiausias tiesioginis poveikis – išaugusios Sueco kanalu ir Raudonąja jūra plaukiojančių laivų draudimo išlaidos.
Paprastai laivai, plaukdami per didelės rizikos zonas, turi pranešti apie tai draudikams ir sumokėti papildomą įmoką. Ši rizikos įmoka, kurią moka laivybos bendrovės, gruodžio pradžioje sudarė tik 0,07 proc. laivo vertės, tačiau pastarosiomis dienomis padidėjo iki maždaug 0,5-0,7 proc.
Pirmadienį grupė žinomų jūrų draudikų taip pat išplėtė Raudonosios jūros teritoriją, kurią jie laiko didelės rizikos zona, o tai reiškia, kad priemoką turės mokėti daugiau laivų, pastebi „The Guardian“.
Dėl to prekių gabenimo Raudonąja jūra kaina per savaitę išaugo dešimtimis tūkstančių dolerių.
Tačiau daugumai prekiautojų rizika yra per didelė.
Per pastarąją savaitę žinomos laivybos bendrovės, įskaitant „Maersk“, „Hapag Lloyd“ ir MSC, nusprendė nesinaudoti Raudonąja jūra. Analitinio centro Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) duomenimis, septynios iš dešimties pagal rinkos dalį didžiausių laivybos bendrovių sustabdė laivybą Raudonojoje jūroje.
Kai kurie laivai nukreipiami aplink Gerosios vilties kyšulį, esantį pietiniame Afrikos kyšulyje, todėl kelionė užtrunka iki dviejų savaičių.
Pirmadienį prie šios akcijos prisijungė ir BP, sustabdžiusi visus naftos ir dujų pervežimus per Raudonąją jūrą.
Koks bus poveikis vartotojams?
Naftos ir gamtinių dujų kainos pakilo po žinios, kad BP sustabdė krovinių gabenimą per Raudonąją jūrą. Analitikai teigia, kad jei išpuoliai prieš laivus tęsis ir daugiau naftos bendrovių sustabdys pervežimus per Raudonąją jūrą, tikėtina, kad energijos kainos dar labiau padidės.
Tuo tarpu laivybos bendrovėms tenka rinktis iš dviejų variantų: rizikuoti keliauti per Raudonąją jūrą ir patirti didesnes draudimo išlaidas arba nukreipti savo laivus kitais maršrutais.
Pasirinkus bet kurį iš šių variantų, padidės krovinių vežimo tarifai ir vėluos krovinių pristatymas, o tai kainuos visai tiekimo grandinei.
Atlanto taryba teigė, kad sutrikimai gali sukelti „stiprų priešpriešinį vėją pasaulio ekonomikai, kuri vis dar atsigauna po ... Covid-19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ir stipraus pinigų politikos griežtinimo“, pastebimo daugelyje šalių.
Pasaulio centrinių bankų vadovams siekiant paskelbti pergalę kovoje su infliacija, naftos ir dujų brangimas – kartu su pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimais – gali kelti grėsmę, kad šie laimėjimai nebeduos efekto.
