Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Re:Baltica“: radikalus „Azov“ judėjimas mezga tinklus Latvijoje

Latvijoje į valdančiąją koaliciją įeinantis Nacionalinis aljansas (NA) viešai skelbia antikremliškas programines nuostatas, bet iš tiesų bičiuliaujasi su neonacistine ukrainiečių organizacija „Azov“, pranašaujančia rasių karą, rašoma tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ tyrime.
„Azov“ bataliono bazė Rytų Ukrainoje
„Azov“ bataliono bazė Rytų Ukrainoje / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

Jei tikėtume Nacionalinio aljanso generaliniu sekretoriumi Raiviu Zeltičiu, Europos laukia tokia ateitis: pirmiausia ES skils į kelis regioninius blokus, nors formaliai išliks vieninga. Latvija atsidurs vadinamojoje Tarpjūrio grupėje, kuri drieksis nuo Rygos įlankos iki Krymo paplūdimių.

Tuomet sugrius Rusija, o Vakarų Europą užims islamistai. Tiesa, Tarpjūris išsilaikys, taps europietiškos civilizacijos tvirtove ir Tautų Europos centru – negana to, šis regionas esą išsiplės ir į Rytus.

Tokią stulbinančią prognozę R.Zeltitis pateikia straipsnyje portale „The New Nationalism“, kuris save vadina konservatyvia svetaine, skirta „laisvai mąstantiems Tarpjūrio regiono žmonėms“.

„Twitter“ nuotr./Raivis Zeltitis
„Twitter“ nuotr./Raivis Zeltitis

Be R.Zeltičio tame tinklalapyje rašo dar du autoriai – NA frakciją parlamente konsultuojanti Dacė Kalnina ir Olena Semeniaka, kuri yra Ukrainos partijos „Nacionalinis korpusas“ sekretorė tarptautinei veiklai.

„Nacionalinis korpusas“ yra politinis judėjimo „Azov“, kurio ištakos – to paties pavadinimo savanorių batalione, sparnas. Į „Azov“ batalioną nuo 2014-ųjų suplūdo galybė kraštutinių dešiniųjų iš Ukrainos ir kitų šalių, tarp jų – ir iš Rusijos.

Ultranacionalistinis judėjimas

Tarpjūrio (Intermarium) grupės idėja kilo prieš šimtmetį, žlungant carinei Rusijos imperijai – tokia buvo garsiojo lenko Juzefo Pilsudskio svajonė.

Netrukus ji buvo pamiršta, bet dabar, Europą skalaujant kraštutinių dešiniųjų populizmo bangoms, vėl gaivinama. Pavyzdžiui, aktyviai Tarpjūrio idėją jau kelerius metus skleidžia Lenkija ir jos prezidentas Andrzejus Duda.

Vis dėlto bene karščiausi Tarpjūrio gerbėjai – „Azov“ lyderiai. Judėjimo įkūrėjas ir „Nacionalinio korpuso“ lyderis Andrijus Bileckis dar 2016 metais pareiškė: „Mes – nei Rytai, nei Vakarai. Mes – Tarpjūris, sąjunga, besidriekianti nuo Juodosios iki Baltijos jūros.“

Partijos „Nacionalinis korpusas“ programoje skelbiama, kad Ukraina turėtų ne siekti prisijungti prie ES, o tapti „Baltijos ir Juodosios jūrų sąjungos pagrindu“.

Visa bėda tai, kad projektas „Bellingcat“, įrodęs Rusijos atsakomybę numušant MH17 reiso lėktuvą virš Rytų Ukrainos ir apnuodijant Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje, skelbia, jog „Azov“ nėra normali politinė organizacija.

Kai kurie „Azov“ aktyvistai uoliai pasisako už baltųjų rasės šalininkų išpuolius ir šlovina tokius kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristus kaip Brentonas Tarrantas ir Andersas Behringas Breivikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brentonas Tarrantas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brentonas Tarrantas

JAV Valstybės departamento šių metų ataskaitoje apie padėtį žmogaus teisių srityje pasaulio šalyse „Azov“ vadinama „neapykantą skatinančia nacionalistine grupuote“, o „Freedom House“ pernai organizaciją apibūdino kaip ekstremistinę.

Galiausiai praėjusių metų spalį 40 JAV Kongreso narių viešu laišku paragino Valstybės departamentą paskelbti „Azov“ teroristine grupe.

O „Re:Baltica“ nustatė, kad „Azov“ nariai – būtent savo draugų NA gretose dėka – laisvai lankosi Latvijoje ir yra viešėję tiek parlamente, tiek karinėje bazėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radikalūs dešinieji iš judėjimo "Azov" protestuoja Kijeve
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radikalūs dešinieji iš judėjimo "Azov" protestuoja Kijeve

Daugelis „Azov“ ir NA atstovų bendrauti su žurnalistais atsisakė, o vienintelis kalbėti sutikęs NA narys Agris Purvinis, nors ir pareiškė nepritariantis „Azov“ ekstremistinei linijai, pripažino manantis, kad rasinis karas Europoje įmanomas.

Dėl A.B.Breiviko ir B.Tarranto išpuolių esą kalta imigraciją skatinanti Vakarų Europa.

Nusiteikę gelbėti Europą

Tarpjūrio idėjai Latvijoje prieš šimtmetį pritarė vienas nacionalinės armijos kūrėjų – generolas Pėteris Radzinis. Per pilietinį karą Rusijoje jis tarnavo ukrainiečių pajėgose ir padarė išvadą, kad Ukrainą ir Latviją sieja bendras likimas – kitaip tariant, tautų sąjunga neišvengiama.

Šiandien Tarpjūrio koncepciją šalyje aktyviausiai reklamuoja NA narys, generolo Radzinio klubo draugijos vadovas, jau minėtas A.Purvinis.

A.Purvinis per kelerius pastaruosius metus kelissyk lankėsi Ukrainoje ir neslepia ten daugiausia bendravęs su azoviete O.Semeniaka. Latviui „Azov“ veikla primena jo jaunystę, kai Latvija siekė atkurti – ir galiausiai atkūrė – nepriklausomybę.

„Facebook“ nuotr./Olena Semeniaka Bauskėje
„Facebook“ nuotr./Olena Semeniaka Bauskėje

„Jie dvasiškai artimi tam, kas tuo metu buvo Nacionalinė gvardija (Zemessardze, – latv.), – teigė problemos radikalioje pasaulėžiūroje neįžvelgiantis A.Purvinis. – Pas mus irgi buvo visko. Bet, aišku, ukrainiečiai karštesni nei latviai.“

„Azov“ lyderiai laiko Ukrainą naująja Andalūzija, kurioje prasidės Europos išvadavimas – esą bus išstumti migrantai, liberalai ir kosmopolitai.

Tokiems „Azov“ ideologams kaip O.Semeniaka, Tarpjūris yra mandagi jų pagrindinės idėjos – Rekonkistos – forma.

Šiuo terminu vadinamas krikščionių valdovų vykdytas musulmoniškų maurų karalysčių Iberijos pusiasalyje atkariavimas. „Azov“ lyderiai laiko Ukrainą naująja Andalūzija, kurioje prasidės Europos išvadavimas – esą bus išstumti migrantai, liberalai ir kosmopolitai.

O.Semeniaka 2015 metais moderniųjų laikų Rekonkista vadino Ukrainoje jau prasidėjusį karą, kuri netrukus pasieks Rusiją ir kitas Europos šalis, įskaitant Baltijos valstybes. Moteris teigė: „Rekonkistos šūkis toks: Ukraina šiandien, Rusija ir likusi Europa – rytoj.“

2016-ųjų liepą „Nacionalinis korpusas“ surengė pirmąją Paramos Tarpjūrio vystymui grupės konferenciją. Viešai skelbiama, kad į ją buvo atvykę keturių ES ir NATO narių kariniai atašė (Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos ir Rumunijos).

Bet ten buvo ir neonacių iš Rusijos, pavyzdžiui, dabar Ukrainoje gyvenantis ir prie „Azov“ prisijungęs Aleksejus Levkinas, aktyviai veikiantis neonacių platformoje internete „Wotanjugend“. Rusijoje jis buvo nuteistas kalėti, nes priklausė gaujai, kuri žudė migrantus iš Centrinės Azijos šalių.

„Facebook“ nuotr./Aleksejus Levkinas
„Facebook“ nuotr./Aleksejus Levkinas

A.Levkinas ir dar dešimtys Rusijos kraštutinių dešiniųjų skelbia drauge su „Azov“ kovojantys prieš Vladimiro Putino režimą, kurį laiko „neobolševistiniu“ ir „rusofobišku“.

Žvalgėsi karinėje bazėje

Šis rusas kartu su O.Semeniaka atsakingas už svarbų „Azov“ kasmetinį renginį – festivalį „Asgardsdrei“, į kurį lyg tyčia prieš trejus metus buvo atvykę ir Latvijos NA atstovai.

Jiems, regis, neužkliuvo tai, kad tinklalapyje „Wotanjugend“, kuriame aktyviai veikia A.Levkinas, puoselėjamas Adolfo Hitlerio ir Trečiojo Reicho kultas, o greta muzikos festivalio „Asgardsdrei“ rengiama konferencija pavadinimu „Plieno paktas“.

„Facebook“ nuotr./Nacių saliutai „Wotanjugend“ renginyje
„Facebook“ nuotr./Nacių saliutai „Wotanjugend“ renginyje

Taip vadinama garsioji sutartis tarp A.Hitlerio Vokietijos ir fašistinės Benito Mussolini Italijos, pasirašyta 1939-ųjų rugsėjį.

Tokia dvigubame renginyje Kijeve dalyvavo mąstytojai iš Tarpjūrio grupei priskiriamų šalių, taip pat – iš Skandinavijos, JAV. Itališkame leidinyje „East Journa“ paskelbtame straipsnyje teigta, kad per festivalį buvo verbuojami kovotojai, kurie norėtų „sustabdyti Europos dekadansą“.

Negana to, NA narys tą 2016 metų gruodį latvių NA atstovas A.Purvinis esą pasakė kalbą, ją pavadinęs „Tarpjūris – Europos civilizacijos tvirtovė“. Bent jau taip sako O.Semeniaka.

Pats A.Purvinis gi tikina tik klausęsis muzikos – į politinę dalį esą nespėjo. Tiesa, savąją kalbą pats perdavė O.Semeniakai, o ši ją perskaitė.

Latvija gali gyventi be Briuselio federalistų. Mes patys esame europiečiai, ne mažesni nei tie, kurie yra Briuselyje. Mes galime kurti ateities Europą – nenorime nei Babelio bokšto, nei Kremliaus mūrų.

Paklaustas apie festivalio ir konferencijos organizatorių simpatizavimą nacizmui, A.Purvinis pareiškė nemanantis, kad nacistinę Vokietiją reikėtų tapyti vien juodomis spalvomis: „Net Sovietų Sąjungoje ne viskas buvo blogai – ledai buvo geriausi. Taip ir Vokietijoje.“

Oficiali latvių delegacijos, kuriai vadovavo D.Kalnina ir A.Purvinis, vizito į Kijevą priežastis buvo P.Radziniui skirtos parodos Latvijos ambasadoje atidarymas. Ceremonijoje dalyvavo ir šalies ambasadorius Kijeve Juris Poikanis.

O renginio dalyvius vaizdo žinute pasveikino R.Zeltitis, kuris pareiškė: „Latvija gali gyventi be Briuselio federalistų. Mes patys esame europiečiai, ne mažesni nei tie, kurie yra Briuselyje. Mes galime kurti ateities Europą – nenorime nei Babelio bokšto, nei Kremliaus mūrų.“

Bauskėje ukrainietė pasakė kalbą apie Tarpjūrio idėją, kurioje aiškino, kad Rytų Europos šalims reikia turėti savo karinę doktriną, nepriklausomą nuo NATO ir ES.

Jau kitais metais, 2017-ųjų balandį, dar vienas NA narys, buvęs JAV karys Konstantinas Pupuras apsilankė ir antrojoje Tarpjūrio konferencijoje, kur nuotraukoms pozavo su minėtu rusu neonaciu A.Levkinu.

Galiausiai O.Semeniaka buvo pakviesta į Latviją, kur apsilankė parlamente – ekskursiją jai vedė D.Kalnina. Bauskėje ukrainietė pasakė kalbą apie Tarpjūrio idėją, kurioje aiškino, kad Rytų Europos šalims reikia turėti savo karinę doktriną, nepriklausomą nuo NATO ir ES.

Bendradarbiavimui įsibėgėjus, A.Purvinis jau šiais metais pakvietė kelis „Azov“ kovotojus į Latvijos nacionalinės gvardijos karinę bazę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos nacionalinės gvardijos pratybos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos nacionalinės gvardijos pratybos

„Azov“ savanorius rengiančios Konovaleco mokyklos vadovas Kirilas Berkalas per specialią ceremoniją prie Rygos pilies teigė, kad Ukraina ir Baltijos šalys „turėtų sukurti galingą karinį ir ekonominį aljansą pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės modelį“.

Įdomu, kad oficialus Konovaleco mokyklos statusas neaiškus, nors „Azov“ ir priklauso Ukrainos nacionalinei gvardijai. Net mokyklos tinklalapyje skelbiama, kad azoviečiai ją įkūrė „nelaukdami įsakymų iš viršaus“.

Gąsdina rasiniu karu

Visa tai organizavo NA narys A.Purvinis. Ir nors Latvijos gynybos ministerija centrui „Re:Baltica“ tiesiog pareiškė, kad šalis „rėmė, remia ir rems tuos, kurie siekia demokratijos“, nepatikslindama, ar mano, jog „Azov“ atitinka tokį apibrėžimą, šio latvio pažiūros, švelniai tariant, prieštaringos.

Nepaisant to, kad ukrainiečių „Nacionalinis korpusas“ savo programoje nepritaria ES veiklai ir yra skeptiškas NATO atžvilgiu, A.Purvinis nelaiko „Azov“ atstovų euroatlantinės integracijos oponentais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nacionalinio aljanso aktyvistai prieš 2018-ųjų Latvijos parlamento rinkimus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nacionalinio aljanso aktyvistai prieš 2018-ųjų Latvijos parlamento rinkimus

Jis pats teigia „aršiai“ palaikąs NATO, nors nėra tikras aljanso tvarumu. O ES esą pradėjo skirti pernelyg daug dėmesio žmogaus teisėms, ypač – migrantų. Tai esą neatitinka šalių interesų.

A.Purvinis tikina atmetantis „siaubingą“ antisemitizmą, bet laiko žmonių iš Trečiojo pasaulio migraciją į Europą kovos už išlikimą dalimi – esą afrikiečiai ir musulmonai dauginasi greičiau nei europiečiai, o tai netolimoje ateityje gali įžiebti rasinį karą.

„Jei nebus užtektinai išteklių ir maisto, kils baisus karas. Skirtingų rasių žmonės turi gyventi atskirai“, – dėstė latvis, prisiminęs, kaip nejaukiai jautėsi, kai Duobelėje gyveno šalia romų.

Anot A.Purvinio, neonacizmas yra natūrali reakcija į migrantų bangas: „Jie leidžia juodajai rasei dideliais kiekiais kurtis Europoje, o tada mato, kaip Rytų Vokietjoje stiprėja nacizmas, kaip ten pradedama kalbėti apie Hitlerį.“

Jei nebus užtektinai išteklių ir maisto, kils baisus karas. Skirtingų rasių žmonės turi gyventi atskirai.

Baltųjų ekstremistų vykdomi teroristiniai išpuoliai, pasak A.Purvinio, yra nusikaltimas, bet atakas esą provokuoja imigrantams palankūs sprendimai Vakarų Europos šalyse.

„Tai sukuria sistema. Atsimenu, kaip Norvegijoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje lankiausi karinėse pratybose – tada svetimšalių ten buvo mažiau nei 2 proc. Dabar jų kur kas daugiau. O pasekmė – Breivikas“, – tvirtino NA atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?