ES trečiadienį pristatys detalius planus, kaip palengvinti karių ir karinės technikos judėjimą Bendrijos teritorijoje, Senajam žemynui siekiant sustiprinti savo gynybos pajėgumus reaguojant į augančią Rusijos grėsmę.
Pareigūnai nori sukurti „karinę Šengeno erdvę“, panašią į ES civilinę zoną, kurioje nėra pasienio kontrolės. Bus siekiama supaprastinti muitinės patikrą ir biurokratiją, dėl kurių šiuo metu stabdomos NATO pajėgos ir karinės transporto priemonės, bandančios kirsti šalių sienas.
Aukščiausio rango NATO vadai tvirtina, jog tokie pokyčiai yra būtini, kad Europa galėtų turėti rimtų atgrasymo priemonių potencialios Rusijos agresijos atveju. Kariškiai perspėja, kad sudėtingos patikrinimo procedūros trukdo Aljansui greitai perkelti savo išteklius.
Europos Komisija pristatys veiksmų planą, kaip sumažinti biurokratines kliūtis ir pagerinti infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta, jog keliais ir tiltais galės važiuoti sunki karinė įranga.
Vakarų ir Rusijos santykiai žemai nusmuko dėl Maskvos veiksmų – Krymo aneksijos ir vaidmens Ukrainos konflikte, be to, įtampą dar labiau padidino anksčiau šį mėnesį surengtas buvusio rusų dvigubo agento ir jo dukters apnuodijimas Didžiojoje Britanijoje, dėl kurio irgi kaltinamas Kremlius.
ES diplomatas: „Šie pasiūlymai turi praktinį aspektą, bet galutinis tikslas bus akivaizdus padidėjus įtampai su Rusija.“
„Šie pasiūlymai turi praktinį aspektą, bet galutinis tikslas bus akivaizdus padidėjus įtampai su Rusija“,– sakė vienas ES diplomatas.
Kitas diplomatas perspėjo, jog „daugiau nebegalime sakyti, kad konfliktas Europoje neįmanomas“.
Jungtinių Valstijų atsargos generolas, tuometinis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas praėjusių metų spalį pareiškė, jog tam, kad Maskva būtų efektyviai atgrasyta, NATO reikia perkelti savo pajėgas „taip pat greitai ar net greičiau, nei (juda) Rusijos Federacijos pajėgos“.
„Raginame padaryti kažką panašaus į karinę Šengeno erdvę, kad turėtume tokią pat judėjimo laisvę kaip kad lenkiškų obuolių pilnas sunkvežimis“, – sakė jis.
Biurokratinės kliūtys
Baltijos šalys, aiškiai suvokiančios didžiosios kaimynės keliamą grėsmę, jau įkūrė savo „karinį minišengeną“, sakė strateginių tyrimų instituto „Atlantic Council“ darbuotoja Elisabeth Braw.
E.Braw: „Jeigu norite pasiųsti į Italiją karinį sunkvežimį su bendros paskirties kroviniu, tereikia apie tai perspėti prieš dvi paras, o kitose šalyse reikia iki 14 darbo dienų.“
Lenkijoje ir Baltijos šalyse NATO dislokavo apie 4 000 priešakinių pajėgų karių, taip pat tankų ir artilerijos. Šis Aljanso rytinio sparno gynybos sustiprinimas yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos ir turi būti tiek bloko ryžto ženklas, tiek priemonė, parengta panaudoti potencialios agresijos atveju.
Kitur tvarkos mažiau. Kai kurios šalys supaprastino karinės technikos ir pavojingų krovinių, tokių kaip šaudmenys, gabenimo per jų teritoriją taisykles, o kitos to nėra padariusios.
„Jeigu norite pasiųsti į Italiją karinį sunkvežimį su bendros paskirties kroviniu, tereikia apie tai perspėti prieš dvi paras, o kitose šalyse reikia iki 14 darbo dienų“, – naujienų agentūrai AFP sakė E.Braw.
„Jeigu norite važiuoti per Italiją, galite greitai pakliūti, kur jums reikia, bet jeigu norėsit keliauti per Čekiją, teks laukti“, – aiškino ji.
Kai kuriais atvejais karinės kolonos turi būti užregistruojamos prieš kelis mėnesius. Kai kuriais atvejais reikalaujama pateikti išsamių detalių, netgi mašinų registracijos numerius ir vairuotojų vardus, todėl vadų galimybės keisti planus būna smarkiai suvaržytos.
Keliai, tiltai, tuneliai
Kariai gali būti perskraidinami, bet šarvuotosios brigados karinei technikai transportuoti reikėtų naudoti kelius, geležinkelius ir kitokią infrastruktūrą.
Pagal veiksmų planą ES spręs, kurios Bendrijos transporto tinklo dalys yra tinkamos karinei technikai transportuoti ir kurias reikia modernizuoti. Tikslinis bloko finansavimas galėtų būti nukreiptas įgyvendinti projektams, kuriuos būtų galima naudoti tiek civiliais, tiek kariniais tikslais.
„Mums reikia užtikrinti, kad būtų reikalinga infrastruktūra: kad tuneliai būtų pravažiuojami, keliai – pakankamai platūs, o tiltai atlaikytų technikos svorį“, – aiškino vienas diplomatas.
Pasibaigus Šaltajam karui karinio transporto poreikis Europoje sumažėjo, nes nebebuvo manoma, kad yra invazijos pavojus. Vis dėlto dėl 2014 metų įvykių Kryme ir Ukrainoje grėsmė iš Rytų vėl atsidūrė dėmesio centre“, – pridūrė jis
„Mums reikia vėl susitelkti į teritorinę gynybą. Galime turėti kokią įmanoma techniką, bet jeigu ji negalės veiksmingai nukeliauti, kur yra reikalinga, ji bus absoliučiai nenaudinga“, – pabrėžė E.Braw.
