V.Putino režimo strategai esą tikisi, kad liepos 1-ąją šiame neeiliniame balsavime dalyvaus mažiausiai 55 proc. balsavimo teisę turinčių Rusijos piliečių.
Kol kas apklausos rodo, kad žmonės kaip tik nėra aktyvūs, bet laiko dar yra. O kad aktyvumas būtų didesnis, jau paskelbta krūva naujų taisyklių. Bus balsuojama septynias dienas, bus leidžiama balsuoti iš namų, o Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojams – internetu.
Pretekstas – visuomenės saugumas tęsiantis koronaviruso pandemijai. Bet Kremliui visada svarbu, koks įspūdis sukuriamas – o sukurti, žinoma, norima aktyvios visuomenės palaikomos vyriausybės įvaizdį.
Gyventojai bijo koronaviruso
Keli V.Putino administracijai artimi šaltiniai „Meduza“ patvirtino, jog Kremliaus pareigūnai planuoja, kad balsuotų 55 proc. tokią teisę turinčių piliečių.
Kadangi tikrus bet kokių balsavimų rezultatus Rusija matė labai seniai, yra ir dar vienas tikslas – kad 60 proc. balsuotų už Konstitucijos pataisas.
45 proc. rusų planuoja tikrai dalyvauti balsavime. Esą atviri balsavimui 21 proc. piliečių, o 13 proc. yra tvirtai apsisprendę nebalsuoti.
Paradoksaliausia, kad jokių reikalavimų dėl minimalaus rinkėjų aktyvumo per šį referendumą nėra. Pataisos iš esmės laikomos jau priimtomis.
Nepriklausomas Jurijaus Levados sociologinių tyrimų centras skelbia, kad 45 proc. rusų planuoja tikrai dalyvauti balsavime. Esą atviri balsavimui 21 proc. piliečių, o 13 proc. yra tvirtai apsisprendę nebalsuoti.
Iš pradžių referendumą ketinta surengti balandžio 22-ąją, bet dėl koronaviruso protrūkio Rusijoje jis buvo nukeltas. Tiesa, regionų pareigūnai iš Kremliaus instrukcijas, kokio aktyvumo reikėtų siekti, gauti spėjo.
Anot „Meduza“, kai kuriems regionams buvo perduota, kad juose turi balsuoti 70 proc. tokią teisę turinčių piliečių, o 90 proc. jų privalėtų balsuoti už Konstitucijos pataisas. Tiesa, dabar siektinas rodiklis jau sumažintas iki 55 proc. lygio aktyvumo ir 65 proc. balsų už.
„Aktyvumas turi būti toks, kad juo būtų patikima“, – prezidento administracijai artimas šaltinis teigė „Meduza“.
Tiesa, dalyje regionų baiminamasi, kad pavyks mobilizuoti net ir tiek piliečių. Vienas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas prasitarė, jog tradiciniu balsavimu 55 proc. aktyvumo pasiekti nepavyks – esą jo regione balsuoti žada vos 20 proc. žmonių.
„Gyventojai bijo koronaviruso, o diskusijos apie pataisas jau praėjo. Niekam jos nebeįdomios, visi susitaikė su tuo, kas bus“, – teigė pareigūnas.
Pagunda klastoti duomenis
Bet jis taip pat patikino: naujos taisyklės ir procedūros, susijusios – bent jau oficialiai – su koronaviruso pandemija, padės padidinti aktyvumą.
Kokios tos permainos? Visų pirma, bus balsuojama septynias dienas – nuo birželio 25-osios iki liepos 1-osios. Šešias iš šių dienų piliečiai balsuos iš namų, o oficialiai paaiškinti, kodėl renkamasi balsuoti ne liepos 1-ąją, nereikės.
Negana to, rinkimų komisijų nariai neprašys parodyti asmens dokumento, neregistruos, pavyzdžiui, pasų numerių. Kas valandą apylinkės dešimčiai minučių užsidarys ir bus valomos, o ir šiaip per valandą rekomenduojama leisti balsuoti tik 8-12 žmonių.
Iš namų Kremlius leido balsuoti ir per praėjusių metų gubernatorių rinkimus, o tai režimui padėjo padidinti rinkėjų aktyvumą bei užtikrinti gerą vyriausybės remiamų kandidatų pasirodymą.
O „Meduza“ šaltinis „Vieningojoje Rusijoje“ sako, kad dabar tokios taisyklės aktyvumą padidins 20-25 proc. Tiesa, ne procentiniais punktais: „Nėra jokių galimybių pasiekti 55 proc. aktyvumą be aiškių gudrybių.
Ištikimi aktyvūs rinkėjai – senoliai, o dabar daugelis jų jau išvykę į vasarnamius ar sodus. Balsavimas iš namų nepadės.“
Viename Rusijos regionų politiniu strategu Kremliui dirbantis pareigūnas visgi tvirtina, kad 55 proc. aktyvumo tikslas negalios centrinėje šalies dalyje, kur aktyvumas ir taip būna mažas, bei regionuose, kuriuose vyksta daugiau protestų nei kitur.
Ištikimi aktyvūs rinkėjai – senoliai, o dabar daugelis jų jau išvykę į vasarnamius ar sodus. Balsavimas iš namų nepadės.
O tokius praradimus Kremlius esą kompensuos leisdamas internetinį balsavimą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Aktyvūs ir rinkėjai Kaukaze, kur jie prie balsadėžių neretai stumiami prievarta.
„Aš manau, kad rodiklį pasiekti įmanoma, nes naujos balsavimo formos gali pritraukti daugiau rinkėjų, – vis dėlto sako politinis strategas Ruslanas Modinas. – Juk referendumas vyks iškart po nukeltų Pergalės dienos iškilmių. Balsavimas prasidės iškart po parado, žmonės bus laimingi.“
Vis dėlto, anot politikos konsultanto Dmitrijaus Fetisovo, daug regionų pareigūnų Kremliaus instrukcijas jau suprato kaip leidimą klastoti informaciją apie balsavimą.
„Tai turėtų padidinti oficialų aktyvumą dar 10-15 proc. Juk jei nereikės pateikti paso duomenų, kils pagunda pasitelkti karuselinį balsavimą“, – teigė D.Fetisovas. Karusele per rinkimus vadinamas metodas, kai tas pats rinkėjas kelis kartus balsuoja skirtingose rinkimų apylinkėse.
„Eilės – nuostabus vaizdas“
Kremliaus strategai taip pat nufilmavo kelias naujas politines-agitacines reklamas, kurių tikslas, aišku, įtikinti rusus eiti balsuoti.
Maskvoje taip pat svarstoma, kad reikalavimai laikytis socialinės distancijos gali išeiti į naudą režimui, nes jie reiškia, jog prie apylinkių drieksis ilgesnės eilės nei įprastai.
„Eilė yra nuostabus vaizdas, įrodymas, kad balsuoja daug žmonių“, – „Meduza“ teigė vienas vadinamasis „politinis technologas“, 2014 metais padėjęs organizuoti „referendumą“ Kryme, kurį aneksavo Rusija.
Tada iš Maskvos į Krymą pasiųsti pareigūnai uždarė kelias rinkimų apylinkes, kad prie kitų susidarytų didelės eilės.
Propagandiniai siužetai jau pasirodė keliose Rusijos televizijose, nors jie nėra oficialios Kremliaus kampanijos dalis. Tiesa, strategai, kurie Kremliaus nurodymu turi dirbti provincijose, jokių gairių dar negavo.
„O patys jokios veiksmų laisvės neturime, galime daryti tik tai, kas nurodoma iš viršaus. Kremlius per šiuos du mėnesius jau išbandė viską“, – pasiskundė vienas pareigūnas.
