Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija ir Estija, paremtos Jungtinių Valstijų, paskelbė, kad virtualus pasitarimas įvyk, nors Afrikos šalys pasitraukė iš jo organizavimo.
„Jos sako: „Afrikiečių sprendiniai afrikiečių problemoms.“ Tai gerbėme tik iki tam tikro laipsnio“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Tam tikru momentu turime įtraukti tai į darbotvarkę, net jeigu afrikiečiams tai nepatinka“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį, jog Europos valstybės nepatenkintos Saugumo Tarybos neveiklumu, nors kovos veiksmai Tigrėjuje vyksta jau ne vieną savaitę.
Anksčiau Pietų Afrika, Nigeris, Tunisas ir Sent Vinsentas ir Grenadinai atšaukė savo prašymą surengti posėdį, nes jų pasiuntiniai dar neapsilankė Etiopijoje, nurodė vienas Afrikos diplomatas.
„Būtina suteikti daugiau laiko regioninėms pastangoms šiuo atžvilgiu“, – jis sakė AFP.
Afrikos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad trys buvę prezidentai komandiruojami į Etiopiją kaip specialieji pasiuntiniai, turintys padėti tarpininkauti konflikto šalių deryboms.
Tigrėjaus valdančiajai partijai ištikimos pajėgos jau beveik tris savaites kovoja su Etiopijos kariuomene.
Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas nurodė šiaurinio Tigrėjaus regiono lyderiams pasiduoti ir pagrasino, kad priešingu atveju prieš regiono sostinę Mekelę bus pradėtas didelio masto puolimas.
Abiy Ahmedas, praeitų metų Nobelio taikos premijos laureatas, lapkričio 4-ąją pradėjo karinę kampaniją prieš Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontą (TPLF), apkaltinęs šį judėjimą išpuoliais prieš dvi federalinių pajėgų stovyklas tame regione. Premjeras taip pat kaltino TPLF ignoravus centrinę vyriausybę ir siekus ją destabilizuoti.
Pranešama, kad per kautynes žuvo šimtai žmonių, bet dėl blokuojamų ryšių buvo sunku patikrinti abiejų konflikto pusių skelbiamą informaciją.
Antradienį Etiopijos nacionalinė žmogaus teisių priežiūros institucija paskelbė, kad lapkričio 9-ąją Tigrėjuje vienos vietos jaunimo grupės nariai, padedant policijai ir sukarintoms grupėms, išžudė mažiausiai 600 žmonių.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ anksčiau taip pat pranešė, kad lapkričio 9-ąją per incidentą Mai-Kadroje „daugybė, galbūt šimtai žmonių buvo nudurti arb mirtinai užkapoti“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas praeitą savaitę paragino atverti humanitarinius koridorius, kad būtų galima padėti dėl kautynių įstrigusiems civiliams. Jis pabrėžė, kad valdžia iki šiol atmetė siūlymus tarpininkauti.
„Esame labai susirūpinę dėl padėties Etiopijoje“, – žurnalistams Niujorke sakė A.Guterresas ir perspėjo, kad konfliktas Tigrėjuje padarys „dramatišką humanitarinį poveikį“, taip pat kaimyniniame Sudane.
„Paprašėme visokeriopai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat atverti humanitarinius koridorius ir [paskelbti] paliaubas, kurios gali būti būtinos humanitarinei pagalbai pristatyti“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį JT pabėgėlių reikalų agentūra nurodė, kad daugiau kaip 40 tūkst. žmonių iš Etiopijos pabėgo į Sudaną.
