„Patys paspringsite savo sankcijomis“, – rėžė A.Lukašenka po to, kai Vakarai nusprendė nubausti jo režimą už susidorojimą su juo nepatenkintais tautiečiais.
Netrukus po suklastotų rinkimų, kuriuos pasiskelbė laimėjęs, Baltarusijos diktatorius išskubėjo pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtarimo ir jį gavo – A.Lukašenkos „kišenę“ papildė dar 1,5 mlrd. JAV dolerių paskola.
Tuo metu režimu nepatenkinti baltarusiai tikino, kad A.Lukašenka valdžioje išsilaikys tik tol, kol baigsis pinigai, ir bemaž pradėjo atgalinį laiko skaičiavimą.
Tačiau A.Lukašenkos režimas išsilaikė jau daugiau nei metus. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad nors žvelgiant vien į skaičius Baltarusijos diktatoriaus padėtis neatrodo gera, spėlioti, kada režimui baigsis pinigai ir jis žlugs, kol kas yra pernelyg sudėtinga.
Grimzta į Rusijos glėbį
Baltarusijos ekonominė padėtis nėra lengvai apibūdinama, pažymėjo L.Jonavičius.
Visų pirma dėl to, kad statistinius duomenis pateikia pats režimas, tad ir patikimumo juose gali būti nedaug. Be abejo, tarptautinės organizacijos taip pat vertina Baltarusijos ekonominę padėtį, bet tikslių duomenų neturi ir jos.
„Režimas didele dalimi laikosi ant neformalių susitarimų, finansinių procesų, kurių statistika gali ir nefiksuoti.
Be to, duomenys, kuriuos dabar turime, yra praėjusio pusmečio. Jie rodo, kad Baltarusijos BVP per pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei 3 proc.
Daug buvo kalbama apie tai, kad Baltarusijos ekonomika yra pasmerkta žlugti, nes yra paremta centriniu planavimu, kuri nėra konkurencinga rinkos ekonomikos sąlygomis. Tačiau iki šiol ji nežlugo“, – teigė L.Jonavičius.
Vienas Baltarusijos ekonomikos gyvavimo garantų yra Rusija. Būtent ji daug investavo ir investuoja iki šiol į Baltarusijos ekonomikos išlaikymą.
L.Jonavičius: Rusijai kainuoja išlaikyti A.Lukašenkos režimą, bet ekonominį nuostolį kompensuoja geopolitiniai ir politiniai dividendai.
Tiesa, 2018 m. Maskvos laikysena Minsko atžvilgiu kiek pasikeitė.
„Tuo metu Rusija pamatė, Baltarusijos atsakas, politiniai dividendai už ekonominę paramą ne visada yra tokie, kokių Kremlius tikisi.
Kaip pavyzdį galime pateikti ir Krymo, Abchazijos, kitų teritorijų pripažinimo klausimą, taip pat – integracijos procesą su Rusija. Lukašenka, nepaisydamas milžiniškos paramos iš Maskvos, labai ilgai stabdė sąjunginės valstybės su Rusija kūrimą“, – kalbėjo politikos ekspertas.
Nors Rusija pastaraisiais metais mainais į finansinę paramą Baltarusijai ėmė reikalauti daugiau Minsko konkrečių politinių veiksmų, vis dėlto būtent ji praėjusiais metais ėmėsi A.Lukašenkos „gelbėtojo“ vaidmens.
„Rusija padeda Baltarusijai dviem būdais. Pirmiausia, suteikdama finansinius kreditus. Antras būdas – struktūrinis. Maskva teikia Minskui pigesnę naftą ir dujas.
Pastarąsias kūrendama Baltarusija gamina savo produkciją, kuri būna pigesnė tarptautinėje rinkoje. Gaudama pigesnę naftą, Baltarusija ją perdirba, o naftos produktai tampa vienu pagrindiniu pajamu šaltiniu Baltarusijoje.
Rusijai kainuoja išlaikyti Lukašenkos režimą, bet ekonominį nuostolį kompensuoja geopolitiniai ir politiniai dividendai. Maskva nenori, kad Minskas glaudžiau susisaistytų su Vakarais“, – teigė L.Jonavičius.
Toks politinio spaudimo per naftą, dujas ir finansinę paramą mechanizmas veikė ne vienerius metus. Pasak politologo, A.Lukašenka yra garantija, kad Baltarusija nesieks glaudesnio bendradarbiavimo su Vakarais.
„Rusijai Baltarusija yra svarbi geostrategiškai kaip karinis buferis nuo įsivaizduojamos Vakarų atakos. Tas gyvybinis Maskvos interesas, kurio vardan Kremlius pasiruošęs duoti Minskui paramą ar pigesnę naftą“, – aiškino L.Jonavičius.
Panašu, kad Rusijos strategija veikia, nes neturėdamas kitų išeičių, A.Lukašenka vis labiau „grimzta į V.Putino glėbį“.
Išgelbėtų reformos
Politologas L.Jonavičius įsitikinęs, kad Baltarusijos ekonomika galėtų būti išgelbėta įvykdžius reformas, restruktūrizavus valstybines įmones. Tačiau dabartiniam režimui tai nėra priimtina.
„Maždaug nuo 2015 iki 2019 metų buvo bandoma pagerinti verslo aplinką. Vienas to pavyzdžių yra informacinių technologijų sektorius, kuris per tą laikotarpį šalyje stipriai išsiplėtė ir sukūrė nemažą dalį BVP.
Tačiau dėl to paties politinio režimo dabar praktiškai neliko galimybių plėtoti šio verslo.
Nors pirmasis šių metų pusmetis rodo, kad IT sektoriaus sukuriama BVP dalis augo, nei šio sektoriaus, nei logistikos verslo potencialas nėra išnaudojamas taip, kaip galėtų būti, jei politinė padėtis Baltarusijoje būtų kitokia“, – tvirtino L.Jonavičius.
Investuoti šalyje, kur bet kurią akimirką tavo verslas gali būti nacionalizuotas, ryžtųsi tikrai ne kiekvienas.
A.Lukašenka ne kartą tvirtino, kad Baltarusijoje yra geros sąlygos plėtoti verslą, bet potencialūs investuotojai visuomet vertina rizikas.
Politologas įsitikinęs, kad net jei A.Lukašenka suteiktų geras galimybes verslui ir pelno marža trumpuoju laikotarpiu būtų didesnė nei kitose kaimyninėse valstybėse, rizikos marža būtų nepalyginamai didesnė.
Investuoti šalyje, kur bet kurią akimirką tavo verslas gali būti nacionalizuotas, ryžtųsi tikrai ne kiekvienas. Skolinti tokiai rinkai taip pat niekas nenori.
Vakarų bankai vengs skolinti verslininkams, kurie vykdo savo veiklą šiuo metu Baltarusijoje. Neskuba to daryti ir Rusijos ar Kinijos bankai, nes jie taip pat mato, kad rizika yra pernelyg didelė.
Vakarų sankcijos ir TVF pinigai
Režimui besipriešinantys baltarusiai tikėjosi, kad Vakarams įvedus sankcijas Baltarusijai režimas greitai žlugs. Tačiau kol kas tai neįvyko.
„Nors įvestos pakankamai griežtos sektorinės sankcijos – kalio trąšoms, naftos produktams ir kt., problema, kad sankcijos negalioja sutartims, kurios buvo pasirašytos iki jų paskelbimo.
Todėl trąšos ir toliau važiuoja tuo pačiu ir per Lietuvą. Greičiausiai važiuos ir dar kelerius metus.
Todėl iš sankcijų greito poveikio nebuvo. Sunku pasakyti, kada jis pasijus. Ekonomistai prognozuoja, kad pirmi sankcijų ženklai pasimatys metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Ne todėl, kad jos ims griežčiau veikti, o dėl pasikeitusių išorės žaidėjų lūkesčių Baltarusijos atžvilgiu“, – prognozuoja L.Jonavičius.
L.Jonavičius: Galima svarstyti, kad žmonės vėl išeis į gatves, tačiau užtikrinti tai ar juolab pasakyti, kokios bus to pasekmės, labai sunku.
Vakarai vienbalsiai kalba, kad būtina ekonominiais būdais spausti A.Lukašenkos režimą, bet neseniai pasklido žinia, jog Baltarusija gaus beveik 1 mlrd. dolerių siekiančių specialiųjų skolinimosi teisių iš Tarptautinio valiutos fondo.
Oficialiai šios lėšos skiriamos padariniams, susidariusiems dėl COVID-19 pandemijos, šalinti. Tačiau daugelis suabejojo, ar A.Lukašenka panaudotų šiuos finansinius resursus tikslingai.
Vilniuje esantis Baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabas tąkart pareiškė bandysiąs padaryti viską, kad šie pinigai A.Lukašenkos nepasiektų ir būtų įšaldyti tol, kol Baltarusijoje nepasikeis valdžia.
S.Cichanouskajos patarėja Ana Krasulina tuo metu15min teigė neabejojanti, kad gavęs priėjimą prie šių lėšų A.Lukašenka panaudotų jas savo režimo stiprinimui ir represijų vykdymui.
Žlugimą nuspėti sudėtinga
Išsilaikyti valdžioje A.Lukašenkai nuo pat pradžių padėjo jėgos struktūros, kurios nevengė žiauraus elgesio su protestuotojais.
A.Lukašenka po to net padidino atlyginimus pareigūnams. Tačiau čia pat imta spėlioti, ar jėgos struktūrų palankumas neišgaruos, jei jų priedams, medaliams ir atlyginimams biudžete neliks pinigų?
„Neįmanoma prognozuoti, kaip toliau susiklostys įvykių scenarijai. Galimas Čaušesku variantas, kai jėgos struktūros prieš jį sukilo ir patį sušaudė. Neatmestinas ir Moldovos variantas, kai Vakarai su rusais susitarė ir pakeitė vieną prezidentą sau palankesniu kitu.
Kol kas režimui pavyksta išlaikyti lojalumą ir ne vien tik pinigais. Apmokymas, indoktrinavimas tų struktūrų darbuotojų vyksta jau seniai. Be to, socialinė šių struktūrų atstovų gerovė neretai yra priklausoma asmeniškai nuo Lukašenkos.
Galiausiai daug jėgos struktūrų darbuotojų yra susitepę rankas krauju po vykdytų represijų prieš protestuotojus. Žinant Serbijos, kitų Balkanų šalių patirtį, kai po režimo žlugimo vyko kariniai tribunolai ir nusikaltėliai buvo baudžiami, atsiranda baimė, kad jų gali laukti tas pats likimas“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Dar vienas galimų įvykių scenarijų – ekonominiai sunkumai galėtų baltarusius vėl išvesti į gatves ir tai nebūtų naujas dalykas.
Baltarusijoje 2017 m. vyko dideli protestai būtent dėl ekonominių priežasčių, nors pasipriešinimo pačiam režimui didelio nebuvo. Tačiau pasak politologo, dabar yra daugiau veiksnių, kurie tokiems protestams galėtų užkirsti kelią.
„Vienas pagrindinių veiksnių yra represijos – žmonės paprasčiausiai bijos. Lukašenka daro viską, kad tą baimę dar padidintų. Be abejo, galima svarstyti, kad žmonės vėl išeis į gatves, tačiau užtikrinti tai ar juolab pasakyti, kokios bus to pasekmės, labai sunku“, – svarstė L.Jonavičius.
