Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Reuters“: Baltijos jūros saloje gyvenantys danai jaučia artėjantį Rusijos ir Ukrainos karą

Kai praėjusį mėnesį netoli Bornholmo salos, priklausančios Danijai, buvo susprogdintas „Nord Stream“ dujotiekis, gyventojai pajuto, kad karas Ukrainoje priartėjo daug arčiau, išryškindamas labiausiai į rytus nutolusio Danijos taško izoliaciją ir atnaujindamas Rusijos agresijos baimę, skelbia „Reuters“.
„Nord Stream“ dujų nuotekis
„Nord Stream“ dujų nuotekis / „Cover Images“/„Scanpix“ nuotr.

Uolėta Baltijos jūros sala, kurioje gyvena apie 40 000 žmonių, yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Danijos sostinės Kopenhagos ir Rusijos Kaliningrado miesto.

„Situacija dėl „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atnaujino mūsų krizės suvokimą, ir yra daug gyventojų, kurie gali manyti, kad ji priartėjo šiek tiek arčiau“, – sakė Ulrikas Skytte, Bornholmo krašto apsaugos tarnybos, savanoriškos Danijos kariuomenės padalinio, vadas.

Pasaulio lyderiai vamzdynų, jungiančių Rusiją ir Vokietiją po jūra, sugadinimus pavadino sabotažo aktu, tačiau vis dar neaišku, kas gali stovėti už sprogimų.

„Mums visiems nušvito rimtumas, todėl Bornholmo vieta Baltijos jūroje tapo daug aiškesnė ir daug svarbesnė“, – agentūrai „Reuters“ Almegardo karinėje bazėje netoli didžiausio Bornholmo miesto Ronnės sakė U.Skytte.

Nuo karo Ukrainoje pradžios į krašto apsaugos tarnybą atėjo daugiau savanorių. „Nesakau, kad turėtume baimintis, jog rusai ateis, bet mes tiesiog turime ruoštis, turime planuoti, treniruotis“, – sakė U.Skytte.

21 metų Lasse Rasmussenas, trejus metus savanoris ir buvęs karo prievolininkas, sakė, kad dujotiekio trūkimo dieną tvyrojo nerami atmosfera.

„Pasidarė labai, labai arti, ypač mano draugams rytinėje pakrantėje, kurie beveik matė ten esančius laivus, lėktuvus ir sraigtasparnius danguje“, – sakė jis.

Po dujų nuotėkio Švedijos ir Danijos valdžios institucijos aptvėrė teritoriją ir pradėjo tyrimus, kurių metu nustatė, kad dujotiekio sugadinimo priežastis – galingi sprogimai.

Bornholmo meras Jacobas Trostas sako, kad saugumo klausimų sprendimas greitai tapo jo darbo dalimi, kai jis sausio mėn. pradėjo eiti pareigas. Danijos kariuomenė šiais metais saloje dislokavo du naikintuvus F-16, o karinio jūrų laivyno veikla šioje teritorijoje suintensyvėjo.

„Dėl karo Bornholme susidarė nauja saugumo padėtis“, – sakė J.Trostas. „Dauguma Bornholmo gyventojų gana ramiai vertina tai, kas vyksta, tačiau tai yra mūsų mintyse“, – pridūrė jis.

Antradienį danai balsuoja parlamento rinkimuose, kuriuose geopolitinis neapibrėžtumas ir ekonominiai neramumai greičiausiai turės įtakos balsavimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?