Pagal naujienų agentūros „Reuters“ sudarytą pirmųjų dviejų įsiveržimo dienų laiko juostą, pagrįstą viešais pareiškimais, įrašais socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų analize, pirmosiomis užpuolimo valandomis tarp vietos gyventojų Rusijoje greitai sklido panika, nors valdžios institucijos ne kartą bandė juos įtikinti, kad viskas kontroliuojama.
Mintis, kad Ukraina gali išdrįsti įsiveržti į daug didesnės kaimynės teritoriją, daugumai stebėtojų atrodė neįsivaizduojama. Ši žaibiška operacija sukėlė klausimų apie Rusijos patruliavimo veiksmingumą, taip pat apie jos pasienio įtvirtinimų ir juos saugančių pajėgų kalibrą, pažymima straipsnyje.
„Rusai čia patyrė visišką žvalgybos nesėkmę“, – interviu metu žurnalistams tvirtino prancūzų karo ekspertas Yohannas Michelis, Strategijos ir gynybos studijų instituto (IESD) Lione mokslo darbuotojas.
Anot jo, Ukrainos pajėgoms atsitraukiant Rytų Ukrainoje, viename iš strategiškai svarbiausių fronto linijos sektorių, Maskva galėjo manyti, kad Kyjivas nesiims rizikingo lošimo, kuris net ir dabar toli gražu neaišku, ar pasiteisins.
„Suprantų, jei rusams buvo sunku suvokti, kad galėtų įvykti kažkas tokio didelio“, – sakė analitikas.
Vienas iš Ukrainos tikslų Kurske – atitraukti Rusijos pajėgas nuo fronto linijos rytiniame Donecko regione. Tačiau pastarosiomis dienomis tame regione kovos suintensyvėjo, o Ukrainai, bandančiai išlaikyti pozicijas Kurske, kyla vis didesnė rizika.
Rusijos parlamento narys ir buvęs kariškis Andrejus Guruliovas, praėjus dviem dienoms po įsiveržimo, duodamas interviu televizijai, tvirtino, kad Rusijos karinė vadovybė maždaug prieš mėnesį buvo įspėta, jog esama požymių, kad Kyjivas ruošiasi puolimui, bet į tai neatsižvelgė.
Tik kitos dienos, rugpjūčio 7 d., popietę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas V.Gerasimovas pirmą kartą viešai prabilo apie Kursko įvykius, kuriuos Kremliaus vadovas pavadino „dar viena didele Ukrainos provokacija“.
Rusijos pajėgų vadas, grįžęs iš ne laiku surengtos kelionės, per televiziją transliuotuose komentaruose pirmąją įsiveržimo savaitę V.Putinui aiškino, kad Rusijos pajėgos „sustabdė“ iki 1 000 ukrainiečių karių nuo veržimosi į Kursko srities gilumą.
Analitikas Y.Michelis pažymėjo, kad lieka neaišku, ar V.Gerasimovą klaidingai informavo jo paties pavaldiniai, ar jis jautė pareigą pranešti V.Putinui geras naujienas prieš televizijos kameras.
Rusijos pareigūnai tokiose surežisuotose situacijose „sako tai, ką, jų manymu, viršininkas nori išgirsti ar pamatyti viešai tą konkrečią akimirką“, – pažymėjo jis.
Tylėjo pusę paros
Rusijos gynybos ministerijai prireikė beveik pusės paros, kad viešai pripažintų Kyjivo pajėgų įsiveržimą į Rusijos teritoriją.
Tuo tarpu vos kelis mėnesius Kursko srities gubernatoriaus pareigose dirbusiam Aleksejui Smirnovui teko užpildyti komunikacijos vakuumą ir bandyti koordinuoti veiksmus su daugybe gynybos ir saugumo agentūrų, atsakingų už sienos apsaugą.
Rugpjūčio 6 d. pirmajame iš daugelio pranešimų susirašinėjimo platformoje „Telegram“ 1.51 val. ir 3.11 val. vietos laiku gyventojai buvo perspėti apie raketas ir paraginti slėptis. 3.15 val. pranešta, kad oro gynyba numušė tris atskridusius ukrainiečių bepiločius orlaivius.
Maždaug nuo 5 val. ryto socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti nerimas. Vietos gyventojai skelbė, kad Rusijos pasienyje esančio Sudžos miesto apšaudymas tęsiasi jau tris valandas.
„Kas vyksta su žibintais? Neturiu nei šviesos, nei vandens“, – rašė moteris, pasivadinusi Ekaterina Picasa. Vartotojas, slapyvardžiu Denysas, paskelbė apie devynis sprogimus Korenevo mieste, esančiame maždaug už 26 km nuo sienos.
Agentūra „Reuters“ ne kartą bandė susisiekti su gyventojais per socialinius tinklus, tačiau pranešimai buvo ignoruojami arba blokuojami.
Socialinio tinklo „VKontakte“ bendruomenės kanale „Gimtoji Sudža“ pasirodė pranešimų srautas, tačiau nebuvo aišku, ar informacija gauta iš oficialių šaltinių.
„Patariame žmonėms palikti miestą“, – sakoma vienoje iš tokių žinučių 7.34 val. ryto. Žmonės buvo įspėti saugotis dronų ir saugotis nesprogusių sviedinių. 8.15 val. ryto tas pats kanalas pranešė apie „aktyvias kovas pačiame pasienyje“.
„Telegram“ kanale „Du majorai“, kurį seka daugiau nei milijonas žmonių, buvo rašoma, kad „nedidelė priešo grupė“ sugebėjo prasiveržti tik 300 metrų į Rusijos teritoriją ir buvo „sunaikinta“. Kanalo autoriaus teigimu, operaciją inscenizavo Ukrainos „TikTok“ padaliniai kaip pratybas žiniasklaidai.
Tačiau penktadienį Ukrainos oro desanto korpusas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos pirmosios operacijos valandos ir tai nupiešė visai kitokį paveikslą, negu bandė perteikti rusai. Oro desantininkai nurodė, kad kovotojai, pasitelkę aviaciją ir artileriją, išminavo, pralaužė sieną ir naikino gynybines linijas.
„Kruopštus pasiruošimas, planavimas, netikėtumas, kovinė dvasia ir informacinė tyla tapo lemtingi pradiniame operacijos etape“, – sakoma desantininkų kariuomenės pranešime.
36 metų ukrainiečių karys, vardu Dmytro, pažymėjo iš pradžių manęs, kad Ukrainos kariuomenės telkimasis buvo skirtas užkirsti kelią Rusijos pasienio reidui. Vietoje to, įžengus desantiniams daliniams, jis palaikė judėjimą link sienos perėjos netoli Sudžos.
„Situacija kontroliuojama“
Šiek tiek po 10 val. antradienį Kursko srities gubernatorius A.Smirnovas pirmą kartą patvirtino, kad Ukraina bandė įsiveržti, bet pridūrė, kad Rusijos kariai ir Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai „užkirto kelią“ sienos pažeidimui.
Tačiau tai buvo pirmas iš daugelio pareiškimų, kuriuos greitai paneigė tolesni įvykiai, atkreipė dėmesį „Reuters“.
Prieš pat vidurdienį Gynybos ministerija paskelbė savo vaizdo įrašą, kuriame V.Gerasimovas lankosi Rusijos priešakinėse pozicijose Ukrainoje. Apie įvykius Kurske ji tada nutylėjo.
Panašiai elgėsi ir Kremlius, išleidęs savo atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą vasaros atostogų, ir palikęs žurnalistus be kasdienės spaudos konferencijos. Iki rugpjūčio 16 d., praėjus 10 dienų, jis dar nebuvo grįžęs į darbą.
„Sakykite, prašau, ar tiesa, kad ukrainiečių tankai prasiveržė į Sudžą ir Dariną?“ – „Telegra“ kanale klausę vienas vartotojas.
A.Smirnovas į tai atsakė, kad teikiama pagalba gyventojams tų vietovių, į kurias naktį smogė raketos ir dronai.
„Situacija kontroliuojama“, – pareiškė jis 12.46 val.
Maždaug po valandos Rusijos naujienų agentūros ėmė skelbti pirmąsias žinias iš centrinės valdžios apie padėtį Kursko srityje. Viena iš jų – FSB pranešimas, kuriame tvirtinama, kad Rusija „atrėmė ginkluotą provokaciją“.
Tačiau tuo metu jau buvo pradėta evakuacija. Sudžos gyventojai „masiškai išvyksta“, „Telegram“ kanale rašė moteris, vardu Ana.
„Žinoma. Visi nori gyventi“, – atsakė kažkas.
Kilus chaosui, kai kurie buvo palikti. Paieškos tinklas „Liza Alert“ nurodė, kad nuo rugpjūčio 6 d. paskelbė daugiau kaip 100 dingusių asmenų sąrašą, tarp kurių buvo daug 70-ies ir 80-ies metų pensininkų.
Įtvirtinimų iliuzija
A.Smirnovo pirmtakas gubernatoriaus poste Romanas Starovoitas ne kartą viešai aiškino, kad Rusija sustiprino savo pasienio įtvirtinimus Kursko srityje.
2022 m. gruodį jis pozavo snieguotame lauke šalia piramidės formos prieštankinės gynybos priemonių, vadinamų „drakono dantimis“. Po mėnesio jis aiškino, kad „ginkluoto įsiveržimo į Kursko srities teritoriją iš Ukrainos rizika nėra didelė. Tačiau mes nuolat dirbame stiprindami regiono gynybinius pajėgumus“.
Vis dėlto praėjusį rudenį Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras, veikiantis šalies specialiųjų operacijų pajėgų iniciatyva, viename iš pranešimų paskelbė vertinimą, kad žvalgyba parodė, jog „beveik visos atramos yra apleistos personalo ir įrangos“ palei sieną su Kursku, ir teigė, kad korupcija yra vienas iš tai lemiančių veiksnių.
Ukrainos desantininkų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip šarvuočių kolonos braunasi pro „drakono dantų“ eiles – dalį Kursko įtvirtinimų, kurie, Rusijos žiniasklaidos teigimu, kainavo 15 mlrd. rublių (151,66 mln. eurų).
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“ analitikas Pasi Paroinenas komentavo, kad vaizdo įraše matyti, kaip išminavimo linijų užtaisai pramina kelius per minų laukus, kaip šarvuočiai su buldozeriais valo kelius per „drakono dantis“ ir kaip transporto priemonės su tiltais kerta griovius ir mažas upes.
„Akivaizdu, kad buvo paruošta ir panaudota nemažai įvairios inžinerinės įrangos“, – įvertino P.Paroinenas, tyrinėjantis viešai prieinamą Rusijos ir Ukrainos karo filmuotą medžiagą.
Tuo tarpu amerikiečių analitikas Brady Africkas pažymėjo, kad Kursko srityje esančiose gynybinėse pozicijose buvo mažiau prieštankinių griovių, kliūčių ir kovos pozicijų, palyginti su Rusijos pozicijomis okupuotoje Pietų Ukrainoje, kur praėjusią vasarą įstrigo ukrainiečių kontrpuolimas.
„Tikėtina, kad Ukrainos pajėgoms buvo lengviau apeiti ir įveikti Rusijos įtvirtinimus regione, ypač jei juos aptarnavo mažiau arba prastai apmokytas personalas“, – sakė jis.
Atsakomybė
Atsakomybę už Rusijos valstybinės sienos apsaugą dalijasi reguliariosios pajėgos, FSB pasienio pajėgos ir Nacionalinė gvardija.
Gubernatorius A.Smirnovas, matyt, turėjo omenyje šias įvairias tarnybas, kai pirmosios dienos vidudienį nurodė, kad susitiko su „saugumo struktūrų atstovais“.
Jau tada jis atsitraukė nuo savo pirminės versijos, kad jie neleido pralaužti sienos.
„Padėtis pasienio zonoje išlieka sudėtinga, tačiau mūsų gynėjai sėkmingai dirba naikindami priešą“, – aiškino gubernatorius.
17.05 val. gynybos ministerija pirmą kartą paminėjo įsiveržimą ir pranešė, kad Rusija perkėlė rezervus į tą rajoną.
„Valstybės sieną dengiančios karinės pajėgos kartu su Rusijos FSB pasienio kariuomenės daliniais atremia puolimus ir apšaudo priešą valstybės sienos rajone ir jo rezervus Sumų srityje (Ukrainoje)“, – sakoma išplatintame pranešime.
Rugpjūčio 7 d. skubiai sušauktame Rusijos saugumo tarybos posėdyje V.Gerasimovas sakė V.Putinui: „Operacija baigsis priešo sutriuškinimu ir (Rusijos pajėgų) valstybinės sienos pasiekimu“.
-
Karybos ekspertas: rusai ar ukrainiečiai – kurie nuleis rankas pirmieji?
-
Kremlius: atsižvelgdami į Kursko puolimą nesikalbėsime su Ukraina
-
V.Zelenskis: Ukrainos kariai vykdo savo tikslus Rusijos Kursko regione
-
Atskleidė, kodėl Kyjivas Kursko puolimą laikė paslaptyje nuo sąjungininkų
-
„Bild“: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis Donecko regione yra katastrofiška
-
V. Zelenskis: Ukraina kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km, 92 gyvenvietes Kurske
-
V. Zelenskis prašo leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją
Praėjus dešimčiai dienų, kai daugiau kaip 100 tūkst. rusų buvo perkelti ginti Kursko srities, o Ukraina teigia kontroliuojanti daugiau kaip 1 000 kv. km teritorijos, Maskvos pajėgoms dar toli iki šio tikslo, reziumavo „Reuters“.
